Šiemet žiema pati sau prieštarauja – ir tai, pasak senolių bei meteorologų, retai baigiasi ramiai. Besniegis gruodis, po jo – ilgai laikęsi pliusai, o tada staigus sniego antplūdis ir besitęsiantys snygiai. Tokia „orkaitės–šaldiklio“ seka dažniausiai pranašauja ne švelnų pavasarį ir malonią vasarą, o ekstremalius orus, potvynius, vėlyvą sėją ir nestabilią vasarą.
Kodėl tokia žiema – blogas ženklas?
Liaudies išmintyje ir senovės stebėjimuose yra aiški taisyklė: jei gruodis žiemos nepradeda kaip reikiant (be sniego, su atlydžiais), tai dirva nespėja tinkamai įšalti, o vėliau užgriuvęs storas sniego sluoksnis tampa ne apsauga, o našta.
- Neužšalusi dirva po sniegu greičiau atšyla, bet ir greičiau permirksta.
- Staigiai iškritęs sunkus, drėgnas sniegas spaudžia medžius, krūmus, laidus, stogus.
- Pavasarį tirpstantis sniegas virsta ne gražiomis balomis, o ilgalaikėmis balomis, ledo plutomis naktimis ir purvu dieną.
Senoliai sakydavo: „Jei gruodis be sniego – pavasaris bus šlapias ir vėlyvas, o vasara – kaprizinga“. Lietuvoje tai ypač aktualu, nes mūsų klimatas ir taip nestabilus, o tokia žiemos pradžia dažnai reiškia ilgą tirpsmo periodą.
Ką sako gamta ir liaudies tikėjimai?
- Jei žiema prasideda šilta ir be sniego, o vėliau staiga pasnigą – lauk potvynių ir šlapio pavasario.
- Storą sniego sluoksnį ant neužšalusios žemės lydi ilgas tirpsmas – balos, ledas po sniegu, užliejami kiemai, rūsiai, keliai.
- Vėlyvas tirpsmas reiškia vėlyvą dirvos atšilimą – sodinimas ir sėja vėluoja 2–4 savaites, daugiamečiai augalai (braškės, avietės, serbentai) ilgiau būna po drėgnu sluoksniu, dažnesnis šaknų puvinys.
- Kai šiluma ateina staiga – augalai nespėja prisitaikyti, žydėjimas trumpesnis, derlius nestabilus.
Lietuvių patarlė byloja: „Gruodis be sniego – pavasaris be saulės, vasara be sauso oro“.
Ką tai reiškia miestams ir kaimams Lietuvoje?
- Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai – didelė užliejimų rizika žemumose, kiemuose, garažuose, rūsiuose.
- Drenažo sistemos ir latakai dažnai nesusitvarko su staigiu tirpsmo vandeniu – purvas, duobės keliuose, transporto spūstys.
- Kaimo vietovėse – šlapios pievos, užliejami keliai, vėlyvas daržų pradėjimas.
- Miškai ir sodai – daugiau lūžusių šakų, medžių virsta nuo sniego svorio, ypač jei vėjas stipresnis.
Vasara po tokios žiemos – kokia ji būna dažniausiai?
Pagal senovės stebėjimus ir pastarųjų dešimtmečių tendencijas:
- Pirmoji vasaros pusė (birželis–liepa) dažnai vėsi, drėgna, su ilgais lietumis ir perkūnijomis.
- Antroji pusė (liepa–rugpjūtis) gali staiga tapti labai karšta ir sausa – temperatūros „riedantys kalneliai“.
- Derlius nestabilus: ankstyvos daržovės ir uogos kenčia nuo vėlyvo pavasario, vėlyvesni pasėliai – nuo staigių karščių ar sausros.
- Dažnesnės ekstremalios situacijos: liūtys, kruša, staigūs karščio šuoliai.
Trumpai tariant – „klasikinės“ lietuviškos vasaros su stabilia šiluma ir sausu oru tikėtis neverta.
Kaip pasiruošti tokiai vasarai? Praktiniai patarimai lietuviams
- Patikrinkite stogus, latakus, drenažą – dabar pats metas, kol dar neprasidėjo tirpsmas.
- Paruoškite rūsį ir kiemą nuo galimų užliejimų – siurbliai, smėlio maišai, aukštesnės lysvės.
- Sodininkams – planuokite vėlesnę sėją, rinkitės atsparesnes veisles, pasiruoškite apsaugą nuo staigių šalčių pavasarį.
- Automobilininkams – pasiruoškite purvui ir duobėms – padangos, tepalai, valytuvas.
- Sveikatai – stiprinkite imunitetą, nes organizmas pavargs nuo nuolatinių temperatūros šuolių.
Išvada iš senolių ir gamtos ženklų
Žiema, kuri prasideda be sniego, o vėliau užgriūva staigiu sniegu ir snygiais, retai dovanoja ramų pavasarį ir patogią vasarą. Lietuvoje tokie metai dažniau būna „kaprizingi“ – su potvyniais, vėlyvu sėjos laiku, nestabilia vasara ir daugybe netikėtumų.
Geriausia, ką galime padaryti – ne tikėtis, kad gamta staiga taps švelni, o ruoštis lanksčiai: planuoti sodą, keliones, darbus ir sveikatą atsižvelgiant į ekstremalius orus. Nes kaip sakoma liaudyje: „Kokia žiema – tokia ir vasara“. O šiemet žiema aiškiai rodo, kad lengva nebus.
