Kylant skrydžių kainoms, keleiviai vis dažniau bando žaisti „protingą žaidimą“: sumokėti kuo mažiau, bet gauti kuo daugiau komforto, punktualumo ir normalaus aptarnavimo. Bėda ta, kad realybėje dažnai gaunasi atvirkščiai – ypač trumpuose maršrutuose, kur pigių skrydžių bendrovės kovoja dėl kiekvieno euro, o keleiviai paskui kovoja dėl vietos kojoms ir ramybės nervams.
Būtent todėl britų vartotojų organizacija „Which?“ sudarė naują oro linijų pasitenkinimo reitingą, paremtą daugiau nei 5500 keleivių įvertinimais. Rezultatas daug kam nebus staigmena, bet vis tiek skauda: trumpųjų nuotolių kategorijoje paskutinėje vietoje atsidūrė „Ryanair“.
Kodėl „Ryanair“ nuslydo į patį dugną
Keleiviai šiai bendrovei negailėjo kritikos už dalykus, kurie kelionėje dažniausiai ir sugadina nuotaiką. Pirmiausia minimas sėdynių patogumas ir ribota erdvė kojoms – tas jausmas, kai įlipi į lėktuvą ir supranti, kad tavo keliai dabar turės asmeninį romaną su priekine sėdyne. Prie to prisideda ir įlaipinimo organizavimas, kuris kai kuriems keleiviams primena ne kelionės pradžią, o chaotišką varžybų startą, kai visi bando vienu metu būti pirmi.
Dar viena priežastis, kuri nuolat kartojasi keleivių vertinimuose, yra kainos ir kokybės santykis. Paradoksas paprastas: bilietas kartais atrodo pigus, bet kelionės pabaigoje dalis žmonių pasijunta tarsi sumokėję už „bazę“, o už elementarius dalykus nuolat mokantys papildomai. Dėl to pigumo iliuzija išsisklaido, ypač kai prisideda keli mokesčiai už bagažą, vietos pasirinkimą ar kitus „smulkius“ dalykus, kurie staiga tampa labai ne smulkūs.
Ne vien „Ryanair“: kam dar kliūva trumpieji skrydžiai
Reitinge žemai įvertintos buvo ir kitos pigių skrydžių bendrovės. „Wizz Air“ bei „Vueling“ taip pat sulaukė daug priekaištų, o dažniausiai kartojami žodžiai buvo vėlavimai, ankšta salono erdvė ir klientų aptarnavimo problemos. Žmonėms labiausiai įstringa ne viena konkreti klaida, o jausmas, kad kai kažkas nutinka, prisibelsti iki aiškaus ir greito sprendimo tampa sunkiau, nei turėtų būti normalioje paslaugoje.
Kas laimėjo keleivių simpatijas
Tame pačiame reitinge geriausiai trumpųjų nuotolių kategorijoje pasirodė „Jet2.com“. Keleiviai šiai bendrovei skyrė aukštus balus už klientų aptarnavimą, skaidrumą ir gana gerą punktualumą. Kitaip tariant, keliautojai labiausiai vertina ne stebuklus, o paprastą dalyką: kai taisyklės aiškios, aptarnavimas žmogiškas, o skrydis nevirsta loterija.
Tolimųjų reisų pasaulis – visai kita lyga
Tolimųjų reisų segmente lyderiai buvo visai kiti. Aukščiausius įvertinimus gavo „Singapore Airlines“, „Emirates“ ir „Etihad Airways“, o keleiviai labiausiai akcentavo salono komfortą, maisto kokybę, aptarnavimą lėktuve ir įgulos profesionalumą. Šioje kategorijoje žmonės dažniau vertina visumą, nes keliolika valandų ore yra ne „greitas persimetimas“, o reali patirtis, kurioje smulkmenos tampa dideliais dalykais.
Reitingo apačioje tolimojo susisiekimo dalyje atsidūrė „Aer Lingus“ ir „American Airlines“, kur keleiviai dažniau nusivylė ekonominės klasės komfortu ir kainos bei standarto santykiu.
„British Airways“ ir „Lufthansa“ – vidutiniokų zona
Didieji Europos vardai šįkart nebuvo nei didvyriai, nei tragedija. „British Airways“ nebėra reitingo apačioje, tačiau jos rezultatai vis tiek laikomi vidutiniais. Keleiviai dažniau kalba apie aukštas kainas ir tik vidutinį komfortą ekonominėje klasėje, kai už tą pačią sumą norėtųsi aiškaus kokybinio pranašumo, o ne jausmo, kad „sumokėjau daugiau, bet stebuklo nebuvo“.
„Lufthansa“ taip pat liko per vidurį. Kritika dažniausiai sukasi apie vėlavimus ir trumpųjų nuotolių skrydžių maitinimą, nors šiai bendrovei pripažįstamas gana aukštas salono švaros ir skrydžių organizavimo lygis.
Ir štai didysis paradoksas: kodėl, nepaisant visko, ją vis tiek renkasi masiškai
Nors „Ryanair“ gavo prasčiausius įvertinimus tarp pigių skrydžių bendrovių, ji vis tiek išlieka itin populiari. Tai nėra meilė, tai matematika: kaina daugeliui keleivių vis dar yra stipriausias argumentas, ypač kai žmonės keliauja trumpam, su minimaliu bagažu ir nusiteikę „ištverti, kad tik būtų pigiau“. Tokiu atveju komfortas, aptarnavimas ar net dalis nepatogumų tampa savotiška „įskaičiuota rizika“, su kuria keleiviai susitaiko dar prieš pirkdami bilietą.
Štai ir visas triukas: reitingai parodo, kas patinka žmonėms, o bilietų pardavimai parodo, kas jiems vis tiek atrodo naudinga. Ir kol kainų skirtumas bus didelis, daug kas rinksis ne „geriausia“, o „pigiausia“, net jei paskui socialiniuose tinkluose rašys, kad daugiau niekada.
