Atsakymai į klausimą "Kaip...?"Grožis / Stilius

Jaunystės paslaptis: kaip atsukti biologinį laikrodį atgal?

Amžius pase – santykinė sąvoka. Net to paties amžiaus žmonės dažnai atrodo ir jaučiasi skirtingai, o tai reiškia, kad kiekvienas sensta skirtingu tempu. Dėl šios priežasties mokslininkai visada ieškojo žymenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti tikrąjį biologinį žmogaus amžių.

Iki šiol vienu tiksliausių laikomas epigenetinis laikrodis – DNR epigenetinių žymenų rinkinys, leidžiantis nustatyti audinio, ląstelės ar organo biologinį amžių. Garsiausias pavyzdys – 2013 m. Kalifornijos mokslininko Steveno Horvato sukurtas epigenetinis laikrodis. Jis pasiūlė biologinį amžių apskaičiuoti pagal DNR metilinimą.

Metilinimas – tai kontroliuojamas metilo grupės (MNG) perkėlimas iš vienos medžiagos į kitą: baltymus, aminorūgštis, DNR fermentus. Kiekvienoje ląstelėje metilinimo reakcijos vyksta trilijonus kartų per minutę.

Steve’o Horvath’o laikrodis skaičiuoja 353 epigenetinius žmogaus genomo žymenis, kad nustatytų biologinį amžių. Beveik ketvirtadalis šių žymenų yra organizmo gliukokortikoidinio atsako segmente, o tai rodo ryšį tarp streso ir greitesnio senėjimo. Gliukokortikoidai ir adrenalinas yra pagrindiniai hormonai, kuriuos organizmas išskiria reaguodamas į stresą, traumą, kraujo netekimą ir šoką. Jau įrodyta, kad per visą gyvenimą patiriamas stresas lemia trumpesnį gyvenimą.

Kad taptume ilgaamžiais, turime vadovautis mokslu. Vienas tyrimas neseniai buvo aprašytas AGIN-US žurnale apie senėjimą. Jame buvo paskelbtas straipsnis “Potencialus epigenetinio amžiaus regresas keičiant mitybą ir gyvenimo būdą”. Kaip sumanė tyrimo autoriai, jo galutinis taškas turėjo būti Steve’o Horvath’o epigenetinis laikrodis, tiksliau, patikrinti galimą gebėjimą jį sulėtinti. Kartu buvo remiamasi hipoteze, pagal kurią metilinimo modelis, pagal kurį skaičiuojamas Horvato laikrodžio “laikas”, yra senėjimo ir su juo susijusių lėtinių ligų variklis.

Atsitiktinių imčių amerikiečių klinikiniame tyrime dalyvavo 43 vyrai nuo 50 iki 72 metų. Aštuonių savaičių atjauninimo programa apėmė mitybą, miegą, atsipalaidavimo pratimus ir papildomą probiotikų bei fitonutrientų vartojimą.

Geriausių rezultatų pasiekė tie, kurie valgė liesą mėsą, žuvį ir augalinį maistą, kuriame yra daug nebaltyminių maistinių medžiagų, aktyviai veikiančių metilinimą. Tai vitaminai A ir C, polifenoliai, foliatai, kurkuminas, kvercetinas, rozmarino rūgštis ir kt.

Vyrams pasiūlytoje “atjauninančioje dietoje” buvo nedidelis kiekis maistingųjų medžiagų turinčio gyvūninės kilmės baltyminio maisto, daugiausia kepenų ir kiaušinių, tačiau angliavandenių kiekis buvo sumažintas iki minimumo.

Kasdienis racionas buvo papildytas polifenolio turinčiais vaisių ir daržovių milteliais bei probiotiku, kuriame yra milijonai bakterijų.

Dalyviams taip pat buvo taikomas protarpinis badavimas ir jie 5 dienas per savaitę bent 30 minučių mankštinosi 60-80 % maksimalaus krūvio.

Jau seniai žinoma, kad gyvenimo trukmė pailgėja sumažinus suvartojamų kalorijų kiekį ir saikingai mankštinantis. Tačiau pernelyg didelis fizinis aktyvumas gali pagreitinti senėjimo procesą, tačiau šis poveikis pastebimas tik profesionaliems sportininkams.

Buvo tikimasi, kad bandymas tiesiogiai paveikti DNR metilinimą keičiant mitybą ir gyvenimo būdą padarys tyrimo dalyvius “jaunesnius”. Šie lūkesčiai išsipildė: vos per du mėnesius jų biologinis amžius vidutiniškai sutrumpėjo daugiau nei trejais metais.

Pasirodo, maisto junginiai, selektyviai keičiantys DNR metilinimą, gali turėti tokį poveikį DNR metilinimo modeliams, rodantiems senėjimą ir su amžiumi susijusias ligas.

Manoma, kad DNR metilinimas gali prisidėti prie sveiko žmogaus senėjimo, reguliuodamas genus, jautrius su amžiumi susijusioms ligoms. Būtent metilinimas lemia, ar žmogus pakankamai anksti susirgs vėžiu, ateroskleroze ar Alzheimerio liga.

Pastaraisiais metais gauta daug eksperimentinių įrodymų, kad epigenetinių mechanizmų poveikis pastebimas per visą žmogaus gyvenimą. Yra daug vadinamojo ilgalaikio epigenetinio programavimo pavyzdžių. Nes mūsų ląstelės turi atmintį ir prisimena ne tik tai, ką paprastai valgome pusryčiams, ar sportuojame, kaip dažnai vartojame alkoholį ir su kokiais virusais susidūrėme per savo gyvenimą.

Jie taip pat prisimena, kaip gyveno mūsų mama ar net močiutė, ką ji valgė, kai buvo nėščia, ir kaip stipriai mylėjo mus vaikystėje. Ląstelių atmintis taip pat lemia, ar būsite linkę į nutukimą, depresiją, sunkias lėtines ligas.

Taip pat skaitykite

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Back to top button