Kada švenčiamos Kūčios?
Kūčios – Kalėdų išvakarėse (gruodžio 24 d.) švenčiama šventė. Dabar tai paprastai yra šeimos ar artimiausių draugų vakarienė.
Ši šventė tapatinama ir su krikščioniškąja – kūdikėlio Jėzaus gimimo išvakarėmis. Kūčių ritualiniam valgymui nuo seno skirta ypač didelė reikšmė. Nemažiau svarbus būdavo ir ritualinės ugnies deginimas, kaimynų lankymas su susitaikymo viltimi, linkint jiems gero ateinančiais metais.
Kokios Kūčių tradicijos?
Vieni mano, kad Kūčių pavadinimas kilo iš žodžio Kočės (taip buvo vadinamos vėlės), kiti šią šventę kildina iš žodžio “kucija”, kuris reiškė įvairių javų patiekalą, skirtą vaišinti tą dieną apsilankančioms mirusiųjų vėlėms.
Kūčių diena siejama su visapusišku žmogaus dvasiniu ir fiziniu apsivalymu. Žmonės ne tik stengėsi išsivalyti namus, sutvarkyti buitį, išsimaudyti ir apsivilkti švariais drabužiais, bet ir dvasiškai atsigauti, atleisdami skriaudas ir nuoskriaudas, susitaikydami su visais artimaisiais, baigdami darbus, grąžindami skolas. Nes sėsti prie Kūčių stalo, kur ateina mirusiųjų vėlės, galima tik būnant visapusiškai švariam, be pykčio, blogio, sąžinės graužaties.
Pasirodžius vakarinei žvaigždei, visi sėsdavosi prie stalo. Tada ir prasidėdavo Kūčių vakarienė. Kalendorinių švenčių apeiginės vaišės turėjo pabrėžti kaimo žmogaus stalo turtingumą. Ritualinė gausa galėjo būti išreiškiama tik pagrindinio žemdirbio maisto – duonos buvimu ant stalo. Labai įdomu, kad seniau viena svarbiausių Kūčių vakarienės apeiginių dalių buvo „kūčių duonos“ nešimas aplink namą.
Visi Kūčių valgiai gaminami be mėsos. Tai kūčiukai su aguonų pienu, žuvis – silkė, įvairi žuvis, grybai, rauginti kopūstai, daržovių mišrainės, kisielius, džiovintų vaisių sriuba, žirniai, obuoliai ir, svarbiausia, duona.
Ne mažai receptų Kūčių vakarienei galite rasti mūsų partnerių interneto svetainėje: www.receptureceptai.lt
