Šilauogėms reikia skirti ypatingą dėmesį, tačiau į jas verta investuoti darbo ir laiko, nes jos nepaprastai skanios ir maistingos. O kad jos gerai išgyventų žiemą ir kitą sezoną džiugintų gausiu derliumi, reikia laikytis keturių taisyklių.
4-ios rudeninės šilauogių priežiūros taisyklės
Šilauogių genėjimas
Šių metų ūgliai turi šviesią žievę, jie nesišakoja. Dvejų metų ūgliai taip pat dar turi šviesią žievę, tačiau jie jau turi antros eilės ūglius. Rudenį jaunus (vienerių ir dvejų metų) šilauogių ūglius reikėtų atlaisvinti nuo sausų šoninių šakų, nes jos gali tapti infekcijos šaltiniu.
Taip pat reikėtų pašalinti nulūžusius ir į krūmo vidų nukreiptus ūglius bei visus silpnus šakninius ūglius, kurie tik atima iš šilauogių maisto medžiagas. Jei krūmui daugiau nei 5 metai, turėtumėte išpjauti senus, tamsius ūglius: 4-5 metais jie jau prastai veda vaisius.
Dirvos rūgštinimas
Šilauogės gerai auga tik rūgščioje aplinkoje. Jei šilauoges pasodinote rūgščiame substrate, o aplink turite neutralią dirvą, po 3-4 metų dirvą reikės parūgštinti. Ir tada tai reikia daryti reguliariai.
Kai kurie sodininkai rekomenduoja šilauoges laistyti citrinos, oksalo arba azoto rūgšties tirpalu, tačiau tai nėra geriausia idėja, nes tai gali pražudyti augalą. Geriau naudoti koloidinę sierą.
Ketverių metų krūmui reikia 20-25 g koloidinės sieros. Galite naudoti specialų sieros pagrindu pagamintą rūgštiklį.
Dirvos po šilauogėmis negalima nei purenti, nei ravėti: jos turi labai trapias šaknis, kurios nepakenčia net nedidelių pažeidimų. Todėl tiesiog pašalinkite mulčią iš po krūmo ir atsargiai pabarstykite šaknų zoną siera.
Siera tiesiogiai su dirvožemiu nereaguoja, ją skaido bakterijos į rūgščius junginius – sulfatus ir sulfidus, kurie rūgština dirvožemį. Sieros poveikis pasireikš tik po kelių mėnesių, arčiau pavasario. Paprastai siera tręšiama du kartus per metus: pavasarį ir rudenį.
Šilauogių tręšimas
Spalio mėnesį šilauogės toliau auga: jos deda pumpurus kitiems metams ir vysto šaknų sistemą. Kad augalas gerai peržiemotų, tręškite jį pekacidu (kalio ir fosforo trąšomis) ir kalio sulfatu (kalio trąšomis). Taip pat galite pridėti kalio monofosfato, ortofosforo rūgšties arba specializuotų trąšų su mikroelementais, skirtų šilauogėms, viržiams, erikoms ar rododendrams.
Kadangi būtina skatinti procesus, kurie šiuo metu vyksta šilauogių audiniuose, trąšas reikėtų naudoti skystas, kad jos greičiau pasiektų šaknis. Norėdami paruošti trąšas, 10-yje l vandens ištirpinkite 10 g pekacido ir 15 g kalio sulfato. Šio tirpalo kiekio užteks dviem krūmams.
Mulčiavimas
Šilauogių šaknų zoną reikėtų mulčiuoti rūgščiomis durpėmis ir smulkia pušies žieve. Durpės yra puikus izoliatorius. Storame durpių sluoksnyje šilauogės greitai išleis papildomas šaknis, o kad durpių neišnešiotų vėjas ir nenuplautų lietūs, ant jų pabarstykite žievės. Mulčias patikimai apsaugos šilauogių šaknis nuo iššalimo ir neleis augti piktžolėms.
