Šių metų žiema nusprendė nejuokauti: gausus sniegas ir spaudžiantis šaltis kuria ne tik pasakiškus vaizdus, bet ir tikrą pragarą nekilnojamojo turto savininkams. Nors daugelis grožisi apsnigtais stogais, ekspertai įspėja – po balta antklode slepiasi tonos svorio, galinčio akimirksniu sutraiškyti ne tik šiltnamius, bet ir gyvenamųjų namų konstrukcijas. Draudikai skaičiuoja, kad nuostolių kreivė šauna į viršų, tačiau daugumos nelaimių būtų galima išvengti laiku atlikus vieną nemalonų, bet būtiną darbą.
Vos per pirmąsias dvylika šių metų dienų (nuo 2026 m. sausio 1 d. iki sausio 12 d.) gamta parodė savo jėgą. Bendrovė „Lietuvos draudimas“ jau užregistravo 120 gyventojų kreipinių dėl sniego slėgio padarytų nuostolių. Skaičiai kalba patys už save: šioms žaloms atlyginti rezervuota suma jau perkopė 90 tūkst. eurų ribą ir, prognozuojama, tai tik pradžia. Statistika negailestinga – vienas neapdairus poelgis ar laiku nenuvalytas stogas vidutiniškai šeimos biudžetui kerta per 700–800 eurų.
Kodėl sniegas staiga tampa sunkus kaip švinas?
Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius, pastebi, kad gyventojai dažniausiai kreipiasi jau tada, kai šaukštai po pietų – turtas sugadintas nepataisomai. Per didelio sniego slėgio neatlaiko ne tik trapūs šiltnamiai ar pavėsinės, bet ir gyvenamųjų, ūkinių bei komercinių pastatų stogai, lūžta stoginės.
Tačiau didžiausias pavojus slypi fizikoje, apie kurią dažnas nesusimąsto. Pavojingiausias momentas yra ne snygis, o atodrėkis.
„Esant storai sniego paklotei, kritiškai svarbu nedelsiant jį nuvalyti. Atodrėkio metu sniegas veikia kaip kempinė – jis sugeria drėgmę iš aplinkos ir tampa kelis kartus sunkesnis“, – aiškina A. Juodeikis.
Ekspertas pateikia šokiruojančią matematiką: 1 kilogramas sauso puraus sniego atodrėkio metu gali sugerti net 2–3 litrus vandens. Tai reiškia, kad vos 30 cm storio šlapio sniego sluoksnis viename kvadratiniame metre gali sverti net 200–300 kg! Įsivaizduokite, kad ant jūsų stogo kas metrą stovi po kelis suaugusius vyrus. Tokios apkrovos neapskaičiuotos stogo konstrukcijos deformuojasi arba tiesiog įgriūva, sunaikindamos viską, kas yra viduje. Todėl patarimas valyti sniegą kol jis dar sausas – ne tik rekomendacija, bet ir būtinybė.
Dvi nelaimių bangos ir klastingi varvekliai
Draudikai pastebi įdomią tendenciją – po gausaus snygio fiksuojamos dvi žalų bangos. Pirmoji kyla iškart, per kelias dienas po pūgos, kai žmonės pamato apgadintus savo pagrindinius namus. Antroji banga atslenka vėliau, po kelių savaičių, kai savininkai pagaliau nuvažiuoja į savo užmiesčio sodybas ar sodo namelius ir randa juos įlūžusiais stogais.
Be tiesioginio svorio, sniegas kelia ir kitų, „tyliųjų“ grėsmių:
- Vanduo iš apačios. Sniegas ant stogo tirpsta ne tik nuo saulės, bet ir iš apačios, dėl šilumos, kylančios iš pastato vidaus. Vanduo gali patekti po stogo danga ir pamažu pūdyti konstrukcijas bei gadinti vidaus apdailą.
- Užsikimšę latakai. Būtina tikrinti lietvamzdžius – jei jie užšalę ar užsikimšę, tirpsmo vanduo neturi kur bėgti ir kaupiasi ant stogo ar bėga per sienas.
- Varvekliai žudikai. Tirpstant sniegui formuojasi aštrūs varvekliai. Krisdami jie tampa pavojingais sviediniais, galinčiais ne tik sudaužyti apačioje stovintį automobilį, bet ir sunkiai sužaloti praeivius.
Ugnis ir ledas: kai bandymas sušilti baigiasi gaisru
Sniego apkrova – ne vienintelis žiemos iššūkis. Meteorologams prognozuojant speigą, išauga gaisrų rizika. Draudimo duomenys rodo, kad šalčiausiomis savaitėmis fiksuojama net 60 proc. daugiau gaisrų nei šiltesniais žiemos mėnesiais.
„Tai tiesiogiai susiję su intensyvesniu šildymu. Žmonės bando sušildyti namus maksimaliai apkraudami katilus, židinius ir krosnis. Dažniausios nelaimių priežastys – katilų gedimai ir dūmtraukiuose užsidegę suodžiai“, – perspėja A. Juodeikis.
Ekspertas primena auksinę taisyklę: niekada nepalikite šildymo sistemų be priežiūros ir reguliariai valykite dūmtraukius. Kamine susikaupę dervos ir suodžiai nuo intensyvaus kūrenimo gali užsiliepsnoti akimirksniu.
Ką daryti išvykstant ir kaip apsaugoti butus?
Jei per didžiuosius šalčius planuojate išvykti, nepalikite namų likimo valiai. Nutrūkus elektros tiekimui, šildymo sistema gali išsijungti, o vamzdynai – užšalti ir sprogti.
„Susitarkite su kaimynais ar draugais, kad jie kasdien užmestų akį į jūsų būstą. Laiku pastebėta problema padės išvengti užlietų patalpų ir tūkstantinių nuostolių“, – pataria ekspertas.
O daugiabučių gyventojams A. Juodeikis turi kitą patarimą – vėdinkite. Žiemą, kai lauke šalta, o viduje šilta, padidėjusi oro drėgmė (pavyzdžiui, nuo džiaunamų drabužių) kondensuojasi ant langų ir sienų. Tai tiesus kelias į pelėsį, kuris ilgainiui kenkia ne tik pastatui, bet ir jūsų plaučiams. Reguliarus trumpas, bet intensyvus vėdinimas („skersvėjis“) yra geriausia prevencija.
