Šių metų pavasaris Lietuvoje, panašu, neskubės ateiti su gėlėmis ir lengvomis striukėmis. Sinoptikai perspėja, kad žiemos „uodega“ gali būti ilgesnė, nei daugelis tikisi: storas sniego sluoksnis kai kuriose vietovėse vis dar išlieka įspūdingas, o tirpsmas nevyks vienu šuoliu. Pavasaris šiemet labiau primins lėtą persijungimą – dieną vos vos atleidžia, naktį vėl sustingdo, ir taip savaites. Todėl klausimas „ar sniegas išsilaikys iki gegužės 10 d.“ skamba dramatiškai, bet iš tiesų jis slepia kitą esmę: kada realiai baigsis nuolatinė žiemiška danga ir prasidės tikras atodrėkis visoje šalyje, o ne vien pajūryje ar didmiesčiuose.
Kovas atneš pavasario užuominą, bet ne pavasarį
Kovas, anot atnaujintų prognozių, bandys pratinti prie pavasario minties, tačiau tai darys atsargiai, tarsi bijodamas „per anksti pažadėti“. Saulės bus daugiau, bet tai nebūtinai reiškia greitą tirpsmą. Labiausiai tikėtinas scenarijus – klasikinė lietuviška kovo dinamika: naktimis laikysis šaltukas, dienomis temperatūra trumpam pakils į pliusą, sniegas šiek tiek suminkštės, tačiau vakare ir naktį vėl suspaus šaltis ir viską pavers ledu.
Tokia „dieną tirpsta – naktį užšąla“ schema reiškia, kad pusnys laikysis ilgiau, o pavojingiausia bus ne pats sniegas, o nuolatinis plikledžio ir šlapio sniego ciklas. Istoriškai kovą būna ir šiltesnių proveržių, kai dieną termometras šokteli iki dviženklės temperatūros, tačiau šiemet sinoptikai tokio greito „pavasario sprinto“ kol kas nežada.
Balandis bus permainingas: vieną dieną norėsis striukės, kitą – pirštinių
Balandis tradiciškai laikomas mėnesiu, kai Lietuva pagaliau pereina į tikrą pavasarį, tačiau šiemet jis gali pasirodyti kaip tikras nervų testas. Tikėtina, kad malonesnė šiluma įsivyraus ne iškart, o arčiau mėnesio vidurio, ir net tada ji nebus stabili. Pavasario „spąstai“ balandį – mišrūs krituliai: dieną gali lynoti, vakarop pereiti į šlapdribą, o ryte vėl pasitikti plikledžiu.
Tai tas laikas, kai žmonės jau nori lengvesnių batų ir atviresnių šaligatvių, bet realybė priverčia grįžti prie atsargumo – ypač regionuose, kur sniegas paprastai užsilaiko ilgiau. Balandžio permainingumas gali reikšti ir tai, kad vienur sniegas bus tik prisiminimas, o kitur jis dar primins apie save senų pusnių likučiais, sušalusiomis pašalėmis ir lėtai tirpstančiomis sankaupomis šešėlyje.
Gegužė žada šilumą, bet gegužės 10-oji – jau nebe fantazija, o nervingas terminas
Didžiausios viltys tradiciškai dedamos į gegužę, nes būtent tada dažniausiai įvyksta aiškus lūžis: žemė išdžiūsta, naktiniai minusai tampa retenybe, o šiluma ima laikytis ne „valandomis“, o dienomis. Prognozėse gegužė dažnai atrodo viliojančiai – su galimais šuoliais iki +20, tačiau sinoptikai pabrėžia, kad tokius pažadus verta vertinti su atsarga. „Neįprastai šiltos“ prognozės ne visada išsipildo taip, kaip norėtųsi, o pavasaris Lietuvoje mėgsta priminti, kad net gegužę gali pasitaikyti šaltų naktų, vėjo ir staigių atvėsimų.
Vis dėlto gegužė yra tas laikotarpis, kai gamta paprastai galutinai „uždaro“ žiemą. Tad klausimas apie sniegą iki gegužės 10-osios labiau skamba kaip simbolinis: didžioji dalis šalies iki to laiko jau turėtų būti be pastovios sniego dangos, tačiau užsilikę likučiai šešėliuose, miškuose, pakraščiuose ar šiauriniuose šlaituose teoriškai dar gali priminti žiemą ilgiau, nei žmogus norėtų matyti pavasarį.
Liaudies ženklai ir realybė: pavasaris gali ateiti ramiai, be didelių „keršto“ šalčių
Įdomu tai, kad liaudiški stebėjimai dažnai sutampa su nuosaikesniu scenarijumi: jei pavasaris ateina lėtai, jis neretai būna stabilesnis, be staigių „sugrįžimų“ į gilų šaltį. Stebint gamtos ženklus – paukščių aktyvumą, dienos ilgėjimą, pirmuosius atšilimo impulsus – galima numanyti, kad šiemet labiau tikėtinas laipsniškas šilumos didėjimas, o ne ekstremalūs šuoliai su staigiomis ir užsitęsusiomis šalnomis. Apibendrinant vaizdas gan aiškus: didelių speigų tikimybė mažėja, tačiau sniego tirpsmas nebus „vienu ypu“.
Labiausiai tikėtinas scenarijus – sniegas daug kur išsilaikys iki kovo pabaigos ar net balandžio pradžios, balandį dominuos permainingi orai, o tikra, maloni šiluma tvirčiau atsistos gegužę. Jei pavasaris šiemet nuspręs ateiti anksčiau, tai bus maloni staigmena, bet realistiškiausia nusiteikti tam, kad Lietuvoje šiluma ateina ne su fejerverkais, o su kantrybe.
