Lietuvos darbo rinkos dalyvių laukia tektoniniai lūžiai. Vyriausybė trečiadienį uždegė žalią šviesą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtam paketui, kuris iš esmės perrašo darbo santykių taisykles. Kol ministrė Jūratė Zailskienė kalba apie „teisingumą“, verslo užkulisiuose jau skaičiuojami būsimi nuostoliai: baudos už pažeidimus kyla beveik keturis kartus, o aukštos kvalifikacijos darbuotojams ruošiamas pusmečio trukmės išbandymo „skaistykla“.
Nors projektas dar turi pereiti Seimo filtrą, jo kryptis aiški – totalus kolektyvinių santykių dominavimas ir finansinis spaudimas darbdaviams. Didžiausią nerimą verslui kelia drakoniškos baudos: už darbo teisės normų pažeidimus kolektyviniuose ginčuose sankcijos pučiasi iki 10 minimalių mėnesinių algų (MMA). 2026-aisiais tai sieks pribloškiančius 11 530 eurų, paliekant dabartines 3000 eurų baudas gilioje praeityje. Tai nebe įspėjimas, tai – finansinis nuosprendis už sistemines klaidas.
Individualūs santykiai: penkiagubi delspinigiai ir atsiskaitymo spąstai
SADM paruoštas mechanizmas numato negailestingą delspinigių skaičiavimą – siūloma vartotojų kainų indeksą dauginti iš 5, taip paverčiant bet kokį vėlavimą atsiskaityti su darbuotoju prabangos preke. Dar daugiau sumaišties įneša nauja atsiskaitymo tvarka nutraukiant sutartį. Darbdaviai privalės išmokėti iki 1 VDU ne vėliau kaip atleidimo dieną, o viršijanti dalis galės būti mokama per tris mėnesius tik esant griežtam susitarimui.
Pakeitimai paliečia net ir šventines tradicijas: įstatymu įtvirtinama, kad sutrumpinta valanda prieš šventes privalo būti apmokama pilnu tarifu arba vidutiniu darbo užmokesčiu, jei dirbama pagal normas. Be to, valstybė įveda „nepriekaištingos reputacijos“ filtrą – neatitikus šio reikalavimo, darbo sutartis bus nutraukiama be jokių šalių valios apraiškų. Tai suteikia teisinį įrankį valyti kolektyvus nuo sistemai neparankių asmenų.
Aukštos kvalifikacijos darbuotojai: lankstumas ar kontrolė?
Tiems, kurie uždirba daugiau nei 2 VDU, Vyriausybė paruošė dviašmenį kalaviją. Viena vertus, žadamas „lankstumas“ nukrypti nuo minimalaus užmokesčio ar sutarties pasibaigimo nuostatų, siekiant pritraukti talentus. Kita vertus, šiems specialistams įvedamas itin ilgas, iki šešių mėnesių trunkantis išbandymo terminas. Tikimasi, kad tai padės darbdaviams „objektyviau įvertinti“ kandidatus, tačiau praktiškai tai reiškia pusmetį trunkančią neapibrėžtą būseną be pilnų garantijų.
Atostogų kaupimo era taip pat artėja prie pabaigos. Kolektyvinėse sutartyse bus galima numatyti, kad nepanaudotos atostogos „sudega“ vos po dvejų metų. Nors numatoma galimybė gauti piniginę kompensaciją už dalį atostogų, viršijančių minimalią trukmę už 2 metus, tai yra akivaizdus spaudimas darbuotojams išeiti iš darbo rinkos pailsėti, mažinant darbdavių kaupiamus rezervus.
Streikų arsenalas stiprėja: 4 valandų įspėjamasis smūgis
Kolektyvinių ginčų srityje profesinės sąjungos gauna galingesnius ginklus. Įspėjamojo streiko trukmė dvigubinama – iki 4 valandų, o darbuotojų atstovai privalės būti įtraukti į valstybės ir savivaldybių bendrovių valdybas. Dar daugiau, po streiko 3 mėnesius galios „neliečiamumo“ statusas – darbdavys negalės bloginti jokių būtiniausių darbo sąlygų streikavusiems asmenims.
Ginčų sprendimo greitis taip pat didinamas iki maksimumo: terminas komisijoje trumpinamas iki 5 darbo dienų, o darbdaviai privalės skirti savo narius vos per 3 dienas. Valstybė čia imasi arbitro vaidmens – tarpininkų darbas bus apmokamas iš biudžeto lėšų, o nesutarus dėl minimalių paslaugų teikimo streiko metu, sprendimą priims teismas, o ne darbo arbitražas. Tai galutinis žingsnis link centralizuoto ir itin griežto darbo santykių valdymo, kurio kaina verslui gali tapti nepakeliama.
