Atšalus orams vis daugiau Lietuvos gyventojų namus šildo krosnimis, židiniais ar kietojo kuro katilais. Tačiau kartu su malkomis ar anglimis kai kurie žmonės į ugniakurą meta tai, kas po ranka – plastikines pakuotes, senus baldus, laminuotą medieną ar net buitinį šiukšlių maišą. Aplinkosaugininkai įspėja: toks „taupymas“ ne tik neteisėtas, bet ir pavojingas sveikatai, aplinkai bei pačių namų saugumui.
Krosnis – ne šiukšliadėžė
Aplinkos apsaugos departamentas pabrėžia, kad krosnys ir židiniai yra skirti tik konkrečioms kuro rūšims – malkoms, briketams, granulėms ar kitam gamintojo nurodytam kurui. Atliekų deginimas laikomas aplinkosaugos pažeidimu, net jei tai daroma nuosavoje valdoje.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad didelė dalis buitinių atliekų yra pagamintos iš plastiko arba turi cheminių priedų. Degimo metu šios medžiagos nesudega visiškai, išskiria aitrų kvapą ir pavojingus junginius, kurie per kaminą patenka į aplinką.
Kas nutinka deginant plastiką ir senus baldus
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nurodo, kad deginant plastiką, gumą, dažytą ar lakuotą medieną, klijuotas plokštes ar senus baldus, į orą išsiskiria kancerogeninės medžiagos, sunkieji metalai ir kiti toksiški junginiai.
Šios medžiagos neišnyksta. Jos nusėda kiemuose, daržuose, ant pastatų ir dirvožemyje. Ilgainiui teršalai patenka į augalus, vaismedžius, uogakrūmius, o per juos – ir į žmogaus mitybos grandinę. Be to, žmonės šias medžiagas įkvepia tiesiogiai, ypač tankiai apgyvendintose vietovėse.
Rizika sveikatai ir gaisro pavojus
Ekspertai pabrėžia, kad pavojus kyla ne tik aplinkai, bet ir patiems gyventojams. Degant netinkamoms medžiagoms, kaminai greitai pasidengia sunkiai pašalinamomis nuosėdomis – dervomis, plastiko likučiais, suodžiais. Tokios apnašos smarkiai padidina kamino užsidegimo riziką.
Praktika rodo, kad kai kuriais atvejais net profesionalūs kaminkrėčiai nebegali išvalyti taip užteršto kamino. Tuomet vienintelė išeitis – brangus remontas ar net viso kamino keitimas. Be to, degant šioms nuosėdoms gali kilti rimtas gaisras, keliantis grėsmę visam namui.
Ką draudžiama deginti pagal Lietuvos teisę
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkosaugos ir priešgaisrinės saugos reikalavimus draudžiama krosnyse, židiniuose ar laužuose deginti buitines atliekas, plastiką, gumą, tekstilę, dažytą, lakuotą ar impregnuotą medieną, baldų likučius, pakuotes ir kitas ne kurui skirtas medžiagas.
Šie reikalavimai galioja tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse, nepriklausomai nuo to, ar deginama nuosavoje teritorijoje.
Kokios baudos gresia Lietuvoje
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas numato administracinę atsakomybę už atliekų deginimą. Aplinkosaugininkai primena, kad fiziniams asmenims gali būti skiriamos baudos iki kelių tūkstančių eurų, o juridiniams asmenims – dar didesnės finansinės sankcijos, priklausomai nuo pažeidimo masto ir padarinių.
Nors praktiškai ne visada lengva patikrinti, kas tiksliai deginama privačiose krosnyse, pareigūnai pabrėžia: dūmų kvapas, kaimynų skundai, suodžiais apaugę kaminai ar gaisro faktas dažnai tampa pagrindu tyrimui ir baudoms.
„Pigiau“ tik iš pirmo žvilgsnio
Ekspertai vieningai sutaria – deginti atliekas atrodo pigus sprendimas tik trumpuoju laikotarpiu. Ilgainiui tai gali kainuoti daug daugiau: sugadinta šildymo sistema, brangus kamino remontas, padidėjusi gaisro rizika, galimos baudos ir, svarbiausia, ilgalaikė žala sveikatai.
Tinkamas atliekų rūšiavimas ir išvežimas kainuoja gerokai mažiau nei pasekmės, kurios kyla bandant šiukšles paversti kuru. Todėl specialistai ragina gyventojus rinktis teisėtą ir saugų šildymą, saugant ne tik savo piniginę, bet ir aplinką bei artimųjų sveikatą.
