Nors žiemos mėnesiais elektros energijos kainos Lietuvoje tradiciškai pasiekia aukščiausią lygį, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ragina vartotojus neskubėti keisti su birža susietų planų. Reguliuotojo teigimu, ankstesnių metų kainų dinamika rodo aiškų sezoniškumą – po žiemos piko pavasarį didmeninės kainos paprastai mažėja. Per pastaruosius trejus metus kovą elektros kaina vidutiniškai buvo apie 24 proc. mažesnė nei vasarį, todėl sprendimus dėl fiksuotos kainos pasirinkimo racionaliau svarstyti pavasario–vasaros laikotarpiu.
Sezoniškumas elektros rinkoje išlieka ryškus
VERT analizuota 2023–2025 m. statistika patvirtina pasikartojančią tendenciją: didžiausios kainos fiksuojamos sausį ir vasarį, o kovą bei balandį jos reikšmingai mažėja. Vidutinė didmeninė kaina šiuo laikotarpiu ankstesniais metais krisdavo nuo maždaug 109 Eur/MWh iki 77 Eur/MWh. Reguliuotojo vertinimu, ši dinamika leidžia daryti prielaidą, kad ir šiemet kainų pikas gali būti laikinas.
Šių metų žiema – brangiausia per kelerius metus
Sausį vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 152 Eur/MWh. Palyginti su gruodžiu, kai ji sudarė 83 Eur/MWh, augimas per mėnesį siekė net 82 proc. Pasak VERT pirmininko Renato Pociaus, tokie svyravimai žiemos laikotarpiu nėra išskirtiniai, nes juos lemia išaugęs vartojimas ir mažesnė generacija iš atsinaujinančių išteklių.
„Žiemą kainų šuoliai stebimi kasmet. Ankstesnių metų dinamika rodo, kad nuo pavasario didmeninės kainos linkusios mažėti“, – pažymi R. Pocius.
Aukštos kainos vyravo visame regione
Sausį panaši situacija buvo stebima ir kitose Baltijos šalyse. Latvijoje vidutinė elektros energijos kaina siekė 153 Eur/MWh, Estijoje – 154 Eur/MWh. Švedijos prekybos zonoje, iš kurios dažnai importuojama pigesnė elektra, kaina taip pat buvo palyginti aukšta ir sudarė 106 Eur/MWh. Ekspertų vertinimu, kainų augimą regione lėmė užsitęsę šalti orai, sumažėjusi hidroelektrinių gamyba Latvijoje bei didesnė dujinių elektrinių įtaka rinkai.
Rekordinis elektros vartojimas Lietuvoje
Lietuvoje sausį elektros energijos suvartojimas siekė 1 413 GWh ir buvo 24 proc. didesnis nei gruodį. Vietinė generacija sudarė 948 GWh, tai yra apie 67 proc. viso poreikio, o likusi dalis buvo importuota. Didžiausią nacionalinės gamybos dalį sudarė vėjo elektrinės, o šiluminės elektrinės užėmė antrą vietą pagal pagamintos energijos kiekį.
Kada verta svarstyti plano keitimą
VERT vertinimu, maždaug 200 tūkst. vartotojų, turinčių su birža susietus planus, sprendimus dėl fiksuotos kainos pasirinkimo racionaliau būtų priimti pavasarį ar vasarą, kai kainos istoriškai tampa stabilesnės. Reguliuotojas pabrėžia, kad sprendimai, priimti reaguojant į trumpalaikius kainų šuolius, ne visada būna finansiškai naudingiausi.
Apžvalga parengta pagal „Litgrid“ ir ENTSO-E duomenis.
