Jei manėte, kad 2025-ieji elektros rinkoje buvo ramūs, statistika rodo visai ką kita. Nors vidutinė metinė kaina buvo viena žemiausių per penkmeį, biržos planus pasirinkę vartotojai patyrė tikrą adrenaliną: nuo momentų, kai už vartojimą buvo primokama, iki valandų, kai kaina šovė į kosmines aukštumas. Ekspertai įspėja: ramybės periodo pabaiga gali reikšti, kad sprendimo fiksuoti kainą atidėlioti neverta.
„Elektrum Lietuva“ komercijos vadovas Mantas Kavaliauskas apžvelgia praėjusius metus, kurie pasižymėjo istoriniais pokyčiais ir rekordiniais svyravimais.
Nuo minuso iki kosmoso: kainų skirtumas – 119 kartų
Vertinant bendrą paveikslą, 2025-ieji vartotojams buvo palankūs – tai buvo pigiausi metai per pastarąjį penkmetį, o vidutinė kaina išliko panašiame lygyje kaip ir 2024-aisiais. Tačiau vidurkis dažnai paslepia ekstremumus.
- Kavaliauskas atkreipia dėmesį į stulbinantį faktą: skirtumas tarp pigiausios ir brangiausios paros siekė daugiau nei 119 kartų.
- Pigiausia diena: Birželio 29 d. elektra biržoje kainavo -2,62 Eur/MWh (be PVM).
- Brangiausia diena: Kovo 31 d. kaina šoktelėjo iki 309 Eur/MWh (be PVM).
Dar dramatiškesnė situacija fiksuota vertinant trumpalaikius, 15 minučių intervalus. Spalio 7-osios rytą (8.00–8.15 val.) kaina buvo pasiekusi sunkiai suvokiamą 1173,65 Eur/MWh ribą, tuo tarpu lapkričio 3-osios naktį ji krito iki neigiamos (-0,53 Eur/MWh). Tokie „amerikietiški kalneliai“ tapo rimtu išbandymu tiems, kurie savo sąskaitas patikėjo biržos svyravimams.
Istoriniai lūžiai: atsisveikinimas su Rytų tinklais
2025-ieji į energetikos istoriją įeis ne tik dėl kainų, bet ir dėl dviejų strateginių pokyčių, kurie pakeitė žaidimo taisykles:
- Sinchronizacija su Europa: Vasarį Lietuva galutinai atsijungė nuo BRELL žiedo ir pradėjo sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais. Tai užbaigė dešimtmečius trukusią priklausomybę nuo Rusijos ir užtikrino energetinį saugumą.
- Naujas biržos ritmas: Spalį „Nord Pool“ birža perėjo prie 15 minučių prekybos intervalo (vietoje valandinio). Nors tai leidžia tiksliau subalansuoti gamybą ir vartojimą, vartotojams tai reiškia dar dažnesnius kainų pokyčius.
Kabeliai dugne – kainos danguje
Ekspertai pabrėžia, kad kainą lemia ne tik saulė ar vėjas, bet ir tai, kas vyksta jūros dugne. Praėjusiais metais techniniai gedimai tarptautinėse jungtyse (pvz., „EstLink 2“) tapo vienu iš pagrindinių kainų dirgiklių.
„Kai apribojamos perdavimo galimybės, mes prarandame progą importuoti pigesnę elektrą iš kaimynų. Tuomet tampame priklausomi nuo vietinės, dažnai brangesnės gamybos. Pažeidus povandeninį kabelį, rinkoje iškart prasideda chaosas. Vartotojai turi suprasti, kad infrastruktūros patikimumas yra tiesiogiai susijęs su jų sąskaitos dydžiu“, – aiškina M. Kavaliauskas.
Kada elektra pigiausia? Sezoniškumo taisyklės
Nors orai nenuspėjami, rinkoje galioja tam tikri ciklai, kurie padeda planuoti:
- Pavasaris ir vasaros pradžia: Tai „aukso amžius“ pigios elektros medžiotojams. Tirpstantis sniegas įsuka Latvijos hidroelektrines, o vartojimas regione krenta.
- Vasara: Dėl milžiniško saulės elektrinių kiekio Lietuvoje, saulėtomis dienomis vidutinė kaina išlieka žema.
Tačiau čia slypi ir pavojus – vadinamosios „kainų žirklės“. Kai gaminame per daug žaliosios energijos, kainos krenta į minusą. Tačiau užtenka debesuotos, nevėjuotos dienos ir didelės paklausos, kad kainos vėl šautų į viršų, nes tenka jungti brangias dujines elektrines arba importuoti energiją.
Eksperto verdiktas: ko laukti šiemet?
Stebint tendencijas, prognozuojama, kad šiemet kainos išliks panašios kaip ir 2025-aisiais. Tačiau ramybės tikėtis neverta – geopolitika, orai ir infrastruktūros remontai bet kada gali sukelti naują kainų šuolį.
„Nors šiuo metu biržos kainos atrodo patrauklios, istorija rodo, kad situacija gali pasikeisti per vieną dieną. Norint išvengti rizikos ir ramiai planuoti šeimos biudžetą, mano rekomendacija paprasta – fiksuoti kainą. Tai vienintelis būdas apsidrausti nuo netikėtų rinkos kaprizų“, – pataria „Elektrum Lietuva“ atstovas.
