Pastaruoju metu Lietuvoje netyla diskusijos apie pokyčius pensijų sistemoje. Kol gyventojai bando suprasti, kaip geriau elgtis su savo sukauptais pinigais antroje pakopoje, šešėlyje nesnaudžia ir nusikaltėliai. Ekspertai skambina pavojaus varpais: sukčiai meistriškai naudojasi viešojoje erdvėje tvyrančiu informaciniu triukšmu ir žmonių noru atsiimti lėšas, todėl dabar kaip niekad svarbu išlaikyti šaltą protą.
Finansų temos visada buvo jautrios, o kai kalba pasisuka apie pensijų fondus ir galimybę susigrąžinti pinigus, gyventojų budrumas dažnai susilpnėja. Pasak ekspertų, būtent tuo ir naudojasi piktavaliai, kurie prisistato fondų valdytojais, konsultantais ar valstybės tarnautojais. Jų tikslas vienas – pasinaudoti jūsų nežinojimu ir išvilioti santaupas ar asmeninius duomenis.
Psichologinis žaidimas: kaip jie priverčia jus klausytis?
„Tele2“ Kredito ir rizikos kontrolės vadovas Linas Marcinkevičius atskleidžia, kad sukčiai yra puikūs psichologai. Jie niekada neimprovizuoja be plano – jų strategija remiasi aktualijomis. Šiuo metu tai – antra pensijų pakopa.
„Sukčiai visada pasitelkia karščiausias naujienas – tai jiems padeda akimirksniu pelnyti pašnekovo susidomėjimą ir išlaikyti pokalbį kuo ilgiau. Dėl dabartinio didžiulio gyventojų įsitraukimo į diskusijas apie finansus, vis dažniau fiksuojami skambučiai, kurių metu apsišaukėliai „konsultantai“ siūlo stebuklingus būdus padėti atsiimti sukauptas lėšas“, – schemą aiškina L. Marcinkevičius.
Pavojingiausia tai, kad nusikaltėliai kalba labai užtikrintai, naudodami apibendrintas, daugeliui tinkančias frazes. Dėl to aukai gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad skambinantysis iš tiesų mato jos duomenis ir žino konkrečią situaciją. Tačiau tai tėra iliuzija. Ekspertas pabrėžia: tokių atakų tikslas visada yra pavogti pinigus arba duomenis, todėl bet koks pasiūlymas suvesti informaciją į atsiųstą nuorodą ar atlikti „bandomąjį“ pavedimą turėtų būti vertinamas kaip raudona vėliava.
Pagrindinis ginklas – skubos jausmas
Jei kada nors sulaukėte skambučio, kurio metu jus ragino veikti „čia ir dabar“, tikėtina, kad bendravote su sukčiumi. Ekspertai primena, kad nusikaltėliai naudoja spaudimo taktiką: prašo skubiai patikslinti duomenis, patvirtinti tapatybę ar pasinaudoti „riboto laiko“ pasiūlymu.
Dažniausiai naudojami scenarijai skamba viliojančiai, bet apgaulingai:
- „Padėsime susigrąžinti pinigus.“
- „Paspartinsime išėjimo iš antrosios pakopos procesą.“
- „Patikrinsime, ar jums priklauso speciali išmoka.“
Gavę tokį pasiūlymą el. laišku, SMS žinute ar skambučiu, gyventojai neretai nukreipiami į suklastotas interneto svetaines. Jos vizualiai gali atrodyti identiškos oficialiems bankų ar institucijų puslapiams, tačiau suvedus ten savo prisijungimo duomenis, jie akimirksniu atitenka vagims.
Persikėlė ten, kur operatoriai negali jų pasiekti
Nors mobiliojo ryšio operatoriai deda milžiniškas pastangas ir blokuoja tūkstančius apsimestinių skambučių bei SMS žinučių su kenkėjiškomis nuorodomis, sukčiai ieško naujų landų. L. Marcinkevičius įspėja, kad vis dažniau bandymai apgauti persikelia į socialinius tinklus („Facebook“, „Instagram“) ar susirašinėjimo programėles („Viber“, „WhatsApp“, „Messenger“).
„Svarbu suprasti, kad pats skambutis ar gauta žinutė savaime jums žalos nepadarys. Pavojus kyla tik tada, kai pradedate vykdyti instrukcijas: atskleidžiate asmeninę informaciją, padiktuojate prisijungimo kodus ar paspaudžiate ant neaiškių nuorodų. Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl pašnekovo tapatybės, geriausias ir saugiausias sprendimas – tiesiog nutraukti pokalbį ir neatsakyti į žinutę“, – pataria ekspertas.
Auksinės saugumo taisyklės
Norint apsaugoti savo finansus, nereikia būti kibernetinio saugumo specialistu – užtenka laikytis kelių esminių principų. Visų pirma, atminkite, kad sprendimai dėl kaupimo antroje pensijų pakopoje priimami tik per oficialias sistemas, o ne per „Viber“ žinutes ar atsitiktinius skambučius. Niekas iš oficialių atstovų neprašys jūsų sumokėti mokesčio už „konsultaciją“ telefonu.
Jei sulaukėte įtartino pranešimo:
- Niekada nespauskite nuorodų ir nesinaudokite žinutėje nurodytais telefono numeriais.
- Patikrinkite informaciją patys: susiraskite oficialų įstaigos kontaktą internete ir paskambinkite pasiteirauti, ar toks pasiūlymas egzistuoja.
- Praneškite atsakingoms tarnyboms: jei įtariate sukčiavimą ar jau patyrėte žalą, nedelsdami informuokite policiją ir Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą (NKSC). Tai padės apsaugoti kitus žmones.
Taip pat verta pasvarstyti apie prevencines priemones, pavyzdžiui, interneto apsaugos paslaugas, kurios automatiškai įspėja apie žalingas svetaines dar prieš jas atidarant. Budrumas šiandien yra geriausia investicija į jūsų finansinį saugumą.
