Dar visai neseniai ilgalaikiai orų modeliai rodė, kad vasaris Lietuvoje gali būti švelnesnis nei įprastai. Tačiau naujausi skaičiavimai keičia kryptį – šilumos signalas silpnėja, o kai kurie meteorologiniai scenarijai vis dažniau leidžia kalbėti apie vėlyvą žiemos sugrįžimą, didesnius šalčius ir ilgesnį speigą.
Meteorologai pabrėžia, kad šiuo metu prognozės yra ypač nestabilios: mėnesio tendencijos koreguojamos beveik kas kelias dienas, o vasario vaizdas nebėra toks „ramus“, kaip atrodė sausio pradžioje.
Prognozės apsivertė: vasario „šiluma“ tirpsta modeliuose
Ilgalaikiai klimato modeliai, tokie kaip CFS, sausio pradžioje siūlė gana aiškų signalą: vasarį Lietuvoje gali būti 1–2 laipsniais šilčiau nei daugiametis vidurkis (1991–2020 m.). Tačiau per pastarąsias savaites šis scenarijus buvo perrašytas.
Dabar dalis modelių pereina į vadinamąjį neutralų variantą, kai temperatūra prognozuojama artimesnė normai, o kai kuriuose ansambliuose vis dažniau pasirodo ir žemiau normos besisukantys scenarijai.
Meteorologiniu požiūriu tai svarbu: staigūs pokyčiai mėnesinėse prognozėse dažniausiai reiškia, kad keičiasi didelio masto atmosferos cirkuliacija.
Atmosfera siunčia signalą: daugiau aukšto slėgio – daugiau šalto oro rizikos
Vienas ryškiausių signalų – dažnesnės aukšto slėgio sistemų (anticiklonų) užuominos virš Šiaurės Atlanto ir šiaurinės Europos.
Iš pirmo žvilgsnio anticiklonas daugeliui asocijuojasi su gražiu oru, tačiau žiemą jis gali reikšti ir kitą dalyką: sustingusią oro masę, sausą šaltį ir ilgai trunkantį speigą.
Kai anticiklonas „užsiblokuoja“ tinkamoje vietoje, jis gali:
- nukreipti ciklonus piečiau,
- atverti kelią šaltam žemyniniam orui,
- sustiprinti naktinius šalčius,
- prailginti sniego laikymąsi.
Dėl to vėlyvos žiemos pabaigos scenarijus šiuo metu atrodo vis realesnis.
Poliarinis sūkurys gali tapti „raktu“: nuo jo priklausys šalčio protrūkiai
Dar vienas svarbus veiksnys – poliarinis sūkurys. Tai didžiulis šalto oro „katilas“ virš Arkties, kurio būklė žiemą daro didelę įtaką orams Europoje.
Meteorologai stebi, kad poliarinis sūkurys modeliuose dabar rodo didesnes svyravimo tendencijas. Jei jis:
- susilpnėja,
- suskyla,
- arba patiria trikdžių stratosferoje,
tuomet didėja tikimybė, kad šaltas oras iš Arkties gali būti „išstumtas“ į pietus – ir tada Europą (taip pat Baltijos regioną) gali pasiekti staigūs šalčio protrūkiai.
Būtent todėl vasaris šiuo metu laikomas mėnesiu, kuriame vienas modelių paleidimas gali parodyti švelnumą, o kitas – visiškai priešingą speigo scenarijų.
Vasaris Lietuvoje gali tapti tikru žiemos „epilogu“
Nors konkrečių datų ir temperatūrų prognozuoti mėnesio į priekį kol kas neįmanoma, meteorologiniai signalai leidžia daryti išvadą: žiema dar nepasakė paskutinio žodžio.
Jeigu susiformuos vadinamasis „blokavimo“ modelis, Baltijos šalys gali patekti į zoną, kur:
- kelias dienas ar net savaitę išsilaiko stabilus speigas,
- naktimis šaltis stiprėja,
- o sniegas nedingsta net dienomis.
Tokie vėlyvi žiemos epizodai nėra retenybė – istorijoje pasitaikė metų, kai tikras šaltis smogė būtent vasarį ar net kovą.
Kodėl prognozė „anuliuojama“? Mėnesio modeliai rodo tendenciją, o ne detales
Svarbu suprasti vieną dalyką: kai kalbama apie mėnesio prognozes, tai nėra tiksli orų prognozė, kur galima nuspėti konkrečią dieną ar savaitgalį.
Tokie modeliai labiau atsako į klausimą:
- ar mėnuo bus linkęs į šiltesnį,
- ar į šaltesnį,
- ar artimą daugiametei normai.
Todėl dabartinis „apsivertimas“ nereiškia, kad vasaris būtinai bus ekstremalus. Tai reiškia tik tai, kad šiltesnio vasario scenarijus nebeatrodo toks tvirtas, o rizika šaltesniems epizodams – didėja.
Ką tai reiškia gyventojams: verta pasiruošti „antram žiemos raundui“
Kol orų modeliai svyruoja, meteorologai rekomenduoja laikytis paprastos taisyklės: vasaris gali būti klastingas, todėl geriau pasiruošti scenarijui, kad:
- speigas gali sugrįžti net po kelių šiltesnių dienų,
- sniegas ir plikledis išliks ilgiau,
- gali padidėti rizika keliuose (ypač rytais ir vakarais),
- padidės šildymo poreikis.
Žiema neretai pateikia staigmenų būtent paskutinėje fazėje, todėl artimiausiomis savaitėmis orų situaciją teks stebėti ypač atidžiai.
Mes ne galime ir ne turime kištis į gamtos reikalus, šalta ar šilta žiema, jos trukmė ir visi kiti niuansai taip pat kaip ir visi kiti metų laikai, yra mums duoti, juos priimti ir mėgautis jų duodamais ir skirtingais malonumais.
Dar ne taip seniai mums ne kildavo net minčių kad galima keisti klimatą, ką dabar išdarinėja mokslas, ir mums buvo gerai, mes laukėme kiekvienų metų laikų, Vasaros, Rudens, Žiemos, Pavasario, laukėme kaip šventės, nes kol niekas nesikišo į gamtos reikalus, ji mums teikė džiaugsmą, dabar jau beveik niekas mums ne teikia nei džiaugsmo nei laimės. Todėl džiaukimes žiema kurią po tokio ilgo laikotarpio mes gavome pasidžiaugti
Oru kaitai ,sviravimui gali buti daug ivairiu visuminiu priezasciu.pvz.toki kaip golfo sroves krypties pakitimas,padidejes saules aktyvumas,siltnamio efektas ir t.t.
Pageidautina, kad komentuotų žmonės įvairių amžiaus grupių ir savo ligų, kai juos veikia orų kaita, o tarpusąvyje sinoptikų priklausomybė ir profesionalumas išaiškės ir taip.
Tai vadinama naturalia žemės planetos gyvenimo raida.
Nereikia pasiduoti mintims, kad mes galime kažka sustabdyti ar pakeisti, planetos gyvenime.
Kaip blusos kurios šuns kailyje sukūrė savo civilizacija.