Kauno rajone tvyranti įtampa šiomis dienomis jaučiasi beveik fiziškai – prie Neries gyvenantys žmonės skaičiuoja minutes, stebi upę ir ruošiasi, kad bet kurią akimirką vanduo gali pradėti kilti ne valandomis, o centimetrais per kelias minutes. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai įspėjus apie galimą potvynį, vietos gyventojai sako beveik neabejojantys: jei ledas pajudės, situacija gali būti dramatiška. Savivaldybė tuo metu ieško sprendimų, kaip sumažinti ledų sangrūdų riziką, tačiau pripažįsta – gamtos scenarijus dažnai būna greitesnis už biurokratiją.
Kauno rajone, ypač gyvenvietėse prie Neries, žmonės jau dabar gyvena „ant pavojaus slenksčio“. Radikių kaimo gyventojai pasakoja girdėję perspėjimus ir stebintys upę beveik kasdien, o dalis namų ūkių jau realiai planuoja, ką darys, jeigu vanduo pradės semti kiemus ar pirmuosius aukštus. Vieni kalba apie automobilius, kuriuos galima išvaryti į aukštesnę vietą, kiti ieško sprendimų, kur evakuoti brangesnį turtą – motociklus, techniką, buitinius daiktus.
Tačiau šios situacijos esmė – ne tik pasiruošimo logistika. Gyventojai pripažįsta, kad potvynio atveju 100 procentų pasiruošti neįmanoma. Baldų ir buitinės technikos per kelias valandas neišnešiosi, o nuolatinis nerimas, anot vietinių, yra ne mažesnė našta nei galimi nuostoliai.
Gyventojų atmintyje – potvynis prieš 16 metų: „nuostoliai buvo kosminiai“
Netoli upės gyvenantys žmonės Kauno rajone ypač gerai prisimena prieš šešiolika metų buvusį potvynį, kai Neris sėmė namus abiejuose krantuose. Vietinių liudijimu, tada praradimai buvo milžiniški, o emocinė patirtis – traumuojanti.
Būtent šis prisiminimas ir yra priežastis, kodėl šiandieniniai perspėjimai daliai žmonių skamba ne kaip teorinis scenarijus, o kaip beveik neišvengiamas pakartojimas. Tie, kurie tai patyrė, sako: vien žodis „potvynis“ reiškia nepatogumą, baimę ir savaičių ar net mėnesių tvarkymąsi po stichijos.
Neryje susiformavo ledo danga su properšomis – rizika priklauso nuo vieno lūžio momento
Hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad Neryje tarp Kauno ir Jonavos susidarė ledo danga su properšomis. Specialistai aiškina, jog tokia situacija gali atrodyti stabili, tačiau iš tiesų tai – viena pavojingiausių būsenų: ledas gali laikyti, o gali staiga pajudėti, suformuodamas sangrūdas, kurios užblokuoja vagą ir priverčia vandenį kilti.
Hidrologas Raimundas Baublys nurodo, kad ties Jonava vandens lygis bent jau ryte buvo stabilizavęsis, tačiau tai nereiškia, jog grėsmė praėjo – greičiau priešingai: belieka stebėti, nes situacijos lūžis dažnai įvyksta staiga.
Didžiausios rizikos vietos Kauno rajone įvardijamos Saliai, Radikiai ir Ginėnai – gyvenvietės, kuriose potvynio scenarijus būtų ne tik tikėtinas, bet ir sunkiai suvaldomas.
Kas iššauktų potvynį: ne vanduo, o ledas
Paradoksalu, tačiau esant dabartinei stabiliai minusinei temperatūrai, potvynio mechanizmas gali būti „užrakintas“. Hidrologai pabrėžia: realiausias potvynio katalizatorius būtų staigesnis atšilimas ir pliusinė temperatūra, kuri pajudintų ledus ar sangrūdas. Tada vandens lygis pradėtų kilti sparčiai.
Toks scenarijus ypač pavojingas, nes jis gali būti netikėtas: užtenka kelių šiltesnių parų, ir ramiai atrodanti upė gali per trumpą laiką tapti grėsme.
Tiltas Kaune – naujas nerimo veiksnys: ar vaga tapo siauresnė?
Vietos gyventojų nuogąstavimai šiemet turi ir papildomą atspalvį: baiminamasi, kad dėl tilto statybų Kaune Neries vaga tapo siauresnė, todėl ledai gali kauptis intensyviau, o sangrūdos – greičiau formuotis.
Hidrologai pripažįsta, kad ledų judėjimą ir kaupimąsi lemia įvairūs veiksniai, tačiau bet kokie vagos pokyčiai ar suvaržymai teoriškai gali turėti įtakos tėkmei, o tai savo ruožtu – sangrūdų formavimuisi. Tokie procesai dažnai tampa „nematomais“ iki tol, kol įvyksta lūžis.
Savivaldybė ieško sprendimų: ledų sangrūdų mažinimas ir evakuacijos planai
Kauno rajono savivaldybė teigia svarstanti, kaip realiai mažinti ledų sangrūdas. Tarp minimų priemonių – ledų sluoksnio mažinimas ir laužymas pasitelkiant techniką, įskaitant žemsiurbes, kurios galėtų „praskaidrinti“ vagą ir sudaryti geresnes sąlygas vandeniui pratekėti.
Kartu savivaldybė tikina pasiruošusi ir gyventojų saugumui: įrengtos perspėjimo sirenos, parengti evakuacijos planai, renkami duomenys, kam prireiktų laikino prieglobsčio.
Domeikavos seniūnė Lina Mišeikienė atkreipia dėmesį, kad žmonių nerimas auga – skambučių iš gyventojų daugėja, nes dalis jų netikėjo, kad tokiu metų laiku upė gali pradėti kilti.
Nerimas persikelia ir į sostinę: Neris kyla Vilniuje
Nors ši istorija ryškiausiai matoma Kauno rajone, Neris nerimo signalus siunčia ir Vilniuje. Sostinės įmonė „Grinda“ pranešė, kad vandens lygis kyla, todėl dėl galimo ledonešio imtasi prevencinių veiksmų – išmontuoti suoliukai ir šiukšliadėžės arčiau upės. Juos planuojama grąžinti, kai situacija stabilizuosis.
Tai rodo viena: Neris šią žiemą tapo upė, kurią stebi ne tik specialistai, bet ir tūkstančiai žmonių. Ir nors šiandien vandens lygis gali atrodyti „stabilus“, prie upės gyvenantys kauniečiai sako paprastai – tokiais atvejais labiausiai baisu ne tai, kas vyksta dabar, o tai, kas gali prasidėti netikėtai.
Šaltinis: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2813401/kauno-rajono-gyventojai-su-nerimu-stebi-situacija-nuogastaujama-del-itin-galingo-potvynio
