Savaitgalio išvyka į Palangą ar paprasti sekmadienio pietūs Vilniaus centre tampa prabanga, kurią sau leisti gali vis mažiau viduriniosios klasės atstovų. Kol verslas teisinasi kylančiais atlyginimais, keliautojai gūžčioja pečiais: kodėl už tuos pačius pietus Italijos aikštėje mokame mažiau nei lietuviškame „restorane“ su vaizdu į automobilių aikštelę?
Įsivaizduokite situaciją: niūrus vasario sekmadienis. Nusprendžiate praskaidrinti nuotaiką ir su šeima nuvykti į Palangą – pasivaikščioti tuščia Basanavičiaus gatve, pakvėpuoti jūra ir suvalgyti tradicinių pietų. Jaukumas baigiasi tą akimirką, kai atnešamas sąskaita.
Dvi porcijos cepelinų, viena trinta sriuba, du puodeliai latte kavos ir desertas vaikui. Suma? 48 eurai. Be arbatpinigių. Už paprastus pietus kavinėje, kuri net nepretenduoja į Michelin žvaigždutes.
Ši istorija – ne išimtis, o 2026-ųjų Lietuvos realybė. Kyla natūralus klausimas: ar mes vis dar mokame už maistą, ar tiesiog finansuojame verslininkų norą „atsigriebti“ už visus praėjusius metus?
Lietuviškas paradoksas: brangiau nei Milane?
Dažniausias verslo pasiteisinimas – brangsta darbo jėga. Taip, minimali alga Lietuvoje per pastaruosius metus kilo. Tačiau palyginkime kainas su Pietų Europa, kur atlyginimai aptarnavimo sferoje dažnai yra panašūs arba didesni, o mokesčių našta verslui – ne ką lengvesnė.
Štai ką rodo mūsų atliktas 2026 m. vasario mėnesio kainų palyginimas tarp vidutinio lygio kavinės Vilniuje/Palangoje ir populiarių krypčių Ispanijoje bei Italijoje:
| Patiekalas / Gėrimas | Vilnius / Palanga (LT) | Alikantė (ES) / Neapolis (IT) | Skirtumas |
| Pieniška kava (Latte/Cappuccino) | 4,50 – 5,50 € | 1,80 – 2,50 € | +130% |
| Pagrindinis patiekalas (Cepelinai / Pasta) | 12,00 – 14,00 € | 9,00 – 11,00 € | +30% |
| Dienos sriuba | 6,00 – 8,00 € | 4,00 – 5,00 € | +55% |
| Desertas (Pyragas) | 6,50 – 8,00 € | 4,00 – 5,00 € | +60% |
Skaičiai rodo akivaizdžią tiesą: Lietuvoje antkainiai kavai ir desertams yra vieni didžiausių Europoje. Kava, kurios savikaina tesiekia keliasdešimt centų, parduodama su 1000% antkainiu.
Kodėl taip yra? „Godumo infliacija“ veikia
Ekonomistai pastebi nerimą keliančią tendenciją. Nors žaliavų (kavos pupelių, mėsos, daržovių) kainos rinkose stabilizavosi, galutinės kainos meniu nesiliauja augti.
- Noras uždirbti „čia ir dabar“: Lietuvoje vis dar gajus verslo modelis, kai siekiama maksimalaus pelno iš vieno kliento, o ne apyvartos iš srauto. Pietų Europoje kavinės uždirba iš to, kad žmogus ateina kavos 3 kartus per dieną. Lietuvoje, pamatęs 5 eurų kainą, klientas ateina tik kartą per savaitę – per šventes.
- Konkurencijos stoka: Kurortuose žiemą veikia vos kelios vietos, todėl jos diktuoja kainas be jokio spaudimo jas mažinti.
- Vartotojo inkercija: Verslas mato, kad lietuviai, nors ir skundžiasi, vis tiek moka. „Jei jau išėjome į miestą, negi taupysime?“ – šis mentalitetas leidžia kainoms pūstis toliau.
Vidurinioji klasė jaučiasi stumiama į užribį
Skaudžiausia šios situacijos pasekmė – socialinė. Paprasta vakarienė mieste ar savaitgalio išvyka tampa prabangos dalyku. Šeima, uždirbanti vidutines pajamas (kurios 2026 m. „ant popieriaus“ atrodo solidžiai), realybėje jaučiasi skurdesnė nei prieš penkerius metus.
„Mes nebegalime sau leisti tiesiog užsukti į kavinę be progos. Kiekvienas išėjimas turi būti planuojamas įvykis, nes palikti 60–70 eurų už paprastą pasisėdėjimą yra per brangu,“ – socialiniuose tinkluose guodžiasi vilniečiai.
Verdiktas: ar kainos grįš į protą?
Kol kas prognozės liūdnos. Kol restoranai bus pilni penktadienio vakarais, verslas neturės motyvacijos keisti kainodaros. Tačiau rizika yra didžiulė – Lietuva tampa šalimi, kurioje vietiniams gyventojams atostogauti ir pramogauti yra brangiau nei nuskristi į Tenerifę ar Milaną.
Kava už 5 eurus nėra tik skaičius. Tai signalas, kad balansas tarp kainos ir vertės mūsų aptarnavimo sferoje yra pavojingai sutrikęs.
Straipsnyje remtasi 2026 m. vasario mėn. viešojo maitinimo įstaigų meniu kainomis Lietuvos didmiesčiuose ir populiariuose Europos kurortuose.
