Lietuvos vairuotojų laukia neramūs laikai. Kol Briuselis grasina milžiniškomis baudomis už oro taršos mažinimo įsipareigojimų nevykdymą, šalies valdžios koridoriuose ir ekspertų kabinetuose bręsta planas, kaip priversti gyventojus persėsti į švaresnius automobilius. Panašu, kad vien didesnėmis degalų kainomis nebus apsiribota – planuojama įvesti kasmetinį taršos mokestį, griežtinti technines apžiūras, o kelius „apginkluoti“ išmaniąja įranga.
Briuselio rykštė ir gresiančios baudos
Situacija tampa kritinė – Europos Komisija ėmėsi teisinių veiksmų prieš Lietuvą dėl to, kad šalis nesugeba suvaldyti transporto taršos. Jei situacija nesikeis, valstybei gresia milijoninės baudos, kurias, tiesiogiai ar netiesiogiai, padengti teks visiems mokesčių mokėtojams.
Ekspertai sutinka: „kosmetinių“ priemonių nebepakanka. Nors degalų akcizai didėja, praktika rodo, kad keliolikos centų pabrangimas degalinėse vairuotojų įpročių nekeičia – žmonės tiesiog susimoka daugiau ir važiuoja toliau. Todėl ieškoma radikalesnių būdų, kaip priversti vairuotojus atsisakyti taršių transporto priemonių.
Sugrįžta taršos mokesčio idėja
Vienas realiausių scenarijų, apie kurį diskutuojama vis garsiau – kasmetinio automobilių taršos mokesčio įvedimas. Skirtingai nei registracijos mokestis, kuris mokamas vieną kartą, šis mokestis taptų nuolatine išlaidų eilute kiekvieno taršaus automobilio savininko biudžete.
Principas paprastas: „teršėjas moka“. Norintys vairuoti galingus, dyzelinius ar senus automobilius, turėtų susimokėti už daromą žalą aplinkai. Tikimasi, kad reguliarus mokesčio mokėjimas paskatins žmones matematiškai įvertinti, ar ne pigiau būtų įsigyti ekologiškesnę transporto priemonę. Skaičiuojama, kad eksploatuoti elektromobilį jau dabar yra kelis kartus pigiau nei vidaus degimo varikliu varomą automobilį, o nauji mokesčiai šį atotrūkį dar labiau padidintų.
Visgi, pabrėžiama, kad tokia sistema privalo būti ilgalaikė ir aiški – vairuotojai turi žinoti, kas jų laukia po penkerių ar dešimties metų, kad galėtų planuoti savo investicijas į transportą.
Keliuose – nauja sekimo įranga
Reidai, kai stabdomi automobiliai ir tikrinamas dūmingumas, po truputį tampa praeitimi. Planuojama, kad jau nuo 2027 metų Lietuvos keliuose atsiras moderni nuotolinio stebėjimo įranga.
Tai specialūs sensoriai, kurie realiuoju laiku fiksuos pravažiuojančių automobilių išmetamųjų dujų sudėtį. Vairuotojui net nereikės sustoti – sistema automatiškai nustatys, ar transporto priemonė viršija leistinas taršos normas.
Tyrimai rodo, kad didžiąją dalį miesto taršos sukelia santykinai nedidelė dalis automobilių. Manoma, kad pašalinus iš eismo vos vieną techniškai netvarkingą automobilį iš keturiasdešimties, oro kokybė pagerėtų dvigubai. Naujosios technologijos būtų nutaikytos būtent į šiuos „nuodus skleidžiančius“ pažeidėjus.
Techninė apžiūra – dažniau nei kas dvejus metus?
Dar viena nemaloni žinia senesnių automobilių savininkams – svarstymai griežtinti techninės apžiūros tvarką. Statistika negailestinga: kas dešimtas automobilis techninės apžiūros nepraeina būtent dėl per didelės taršos. Tai reiškia, kad dešimtadalis automobilių eisme dalyvauja neatitikdami reikalavimų.
Siekiant tai kontroliuoti, svarstoma senesniems automobiliams techninę apžiūrą atlikti dažniau, pavyzdžiui, kas metus. Taip pat gali būti griežtinami patys tikrinimo standartai, užkertant kelią manipuliacijoms, kai automobiliai „sutvarkomi“ tik prieš pat apžiūrą.
Alternatyva – keisti įpročius
Politikai ir aplinkosaugininkai pabrėžia, kad tikslas nėra tik nubausti vairuotojus. Pagrindinė žinutė – skatinti rinktis alternatyvas. Miestuose plečiamas viešojo transporto tinklas, o elektromobilių įkrovimo infrastruktūra sparčiai auga.
Taip pat vis daugiau miestų planuoja įvesti „mažos taršos zonas“, kuriose eismas taršiais automobiliais būtų ribojamas arba apmokestinamas. Tiesa, pripažįstama, kad šios zonos labiau skirtos gyvenimo kokybei konkrečiose miesto dalyse gerinti, o ne globaliai taršos problemai spręsti.
Apibendrinant – lengvo ir laisvo važinėjimo era baigiasi. Vairuotojams teks rinktis: arba investuoti į švaresnį transportą, arba plačiau atverti pinigines mokesčiams.
