Susidūrimai su laukiniais gyvūnais – viena didžiausių grėsmių Lietuvos užmiesčio keliuose, ypač tamsiuoju paros metu. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su startuoliu „Dok inovacija“ sukūrė sprendimą, kuris nereikalauja brangių tvorų, bet efektyviai saugo gyvybes.
Naujoji sistema, pavadinta LAUGAS, jau išbandyta realiuose keliuose. Jos esmė – autonominiai jutikliai, kurie fiksuoja šilumą skleidžiančius objektus (gyvūnus) kelkraštyje ir akimirksniu įspėja vairuotoją mirksinčiu signalu.
Kaip tai veikia? Technologija be kasimo darbų
Skirtingai nei sudėtingos užsienio sistemos, reikalaujančios elektros įvadų ir didelių investicijų, lietuviška sistema yra pritaikyta greitam diegimui ant jau esamos infrastruktūros.
- Montavimas: Įrenginiai tvirtinami tiesiai ant signalinių stulpelių (tų, kurie žymi kelio kraštą kas 50 metrų).
- Autonomija: Dieną sistema „miega“ ir kraunasi energiją per integruotą saulės modulį. Sutemus ji automatiškai persijungia į aktyvų stebėjimo režimą.
- Detekcija: Naudojami infraraudonųjų spindulių jutikliai fiksuoja šiluminį judėjimą 50 metrų spinduliu. Tai reiškia, kad sistema „mato“ gyvūną dar jam neišbėgus į važiuojamąją dalį.
Ką mato vairuotojas?
Vairuotojui nereikia jokių papildomų programėlių ar įrangos automobilyje.
- Kai sistema užfiksuoja gyvūną šalia kelio, ant stulpelio pradeda mirksėti raudona lemputė.
- Tai signalas vairuotojui: „Sulėtink, čia pat yra gyvūnas“.
- Dėl grandininio išdėstymo (kas 50 m) vairuotojas gali matyti įspėjimą iš toli ir laiku sureaguoti.
Rezultatai: 3 metai be avarijų
Sistemos efektyvumas buvo tikrinamas 800 metrų ilgio valstybinės reikšmės kelio ruože, kuriame anksčiau policija nuolat fiksuodavo susidūrimus su žvėrimis.
Statistika: Per trejus metus, kol veikė bandomoji sistema, šiame ruože tamsiuoju paros metu nebuvo užfiksuotas nė vienas eismo įvykis su laukiniu gyvūnu.
Darius Pratašius, startuolio vadovas, pasidalijo konkrečiu pavyzdžiu: „Fiksavome situaciją, kuomet per kelią migravo kelios stirnos. Sistema suveikė, vairuotoja pamatė signalą ir spėjo sustabdyti automobilį, taip išvengdama susidūrimo.“
Kokia ateitis?
Nors sistema negali suteikti 100 proc. garantijos (tai pagalbinė priemonė, galutinis sprendimas priklauso nuo vairuotojo), rezultatai rodo didelį potencialą.
Šiuo metu vyksta derybos su „Via Lietuva“ (buvusi Kelių direkcija) dėl platesnio sistemos integravimo šalies keliuose. Naujausiose biologinės įvairovės apsaugos rekomendacijose ši lietuviška technologija jau įtraukta kaip viena iš prioritetinių priemonių, galinčių pakeisti brangias ir ne visada efektyvias tinklo tvoras.
