Vidaus reikalų ministerija oficialiai patvirtino, kad Lietuvoje pradedamas ruošti naujas valstybės paso blankas. Nors tiksli naujojo dokumento pasirodymo data ir galutinė išvaizda dar nėra atskleidžiami, aišku viena – šiuos pokyčius diktuoja ne estetiniai įgeidžiai, o būtinybė žengti koja kojon su moderniausiomis technologijomis ir griežtėjančiais tarptautiniais reikalavimais.
Saugumas ir modernios technologijos
Pasaulyje itin sparčiai tobulėjant dokumentų gamybos technologijoms, valstybės privalo nuolat atnaujinti savo piliečių asmens dokumentus, kad užkirstų kelią bet kokiems klastojimo atvejams. Vidaus reikalų ministerijos atstovai pabrėžia, jog pagrindinis šio atnaujinimo tikslas yra užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos pasas ir toliau išlaikytų aukščiausius asmens dokumentų saugumo kriterijus. Šiuo metu naujasis paso blankas vis dar yra tarpinstitucinio derinimo stadijoje, todėl preliminaraus laiko, kada piliečiai galės jį laikyti savo rankose, institucijos kol kas neįvardija.
Ekspertų pastabos ir išvengta „lenkiškų“ akcentų
Nors galutinis dizainas dar kuriamas, pirminiai paso eskizai jau spėjo pereiti pro ekspertų didinamąjį stiklą ir sukelti diskusijų. Valstybinė kultūros paveldo komisija, gavusi vertinti naujojo blanko projektą, atkreipė dėmesį į kelias itin svarbias detales. Ekspertams kliuvo vaizdų istorinis tikslumas, simbolių parinkimas bei objektų autentiškumas. Bene daugiausiai dėmesio sulaukė komisijos pastebėjimas dėl pirminiuose eskizuose atsiradusios perteklinės sąsajos su Lenkijos valstybės istorine medžiaga.
Visgi, po šių ekspertinių įžvalgų įvyko konstruktyvi diskusija tarp atsakingų institucijų. Komisija patvirtino, kad į visas pastabas dėl pirminių projektų buvo atsižvelgta, o paskutinis, pataisytas paso dizaino variantas buvo suderintas be jokių papildomų priekaištų.
Pasas kaip vientisas valstybės veidas
Šis paso atnaujinimo procesas atskleidė ir gilesnę teisinio reglamentavimo spragą, kurią siūloma taisyti. Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė atkreipė dėmesį, kad pagal šiuo metu galiojančius įstatymus komisijai pavesta vertinti tik architektūros paveldo objektų atvaizdus. Kadangi kultūros paveldas apima kur kas daugiau – tai ir nekilnojamasis, ir kilnojamasis, ir nematerialusis paveldas, formuojantis visos valstybės tapatybę – toks siauras vertinimas nėra pakankamas. Ekspertų nuomone, pasas yra vientisas valstybės reprezentacijos dokumentas, todėl ateityje būtinas kompleksinis požiūris ir aiškiai reglamentuotas derinimo modelis, leidžiantis visapusiškai įvertinti dokumente atsidursiančius simbolius.
Dokumento evoliucija per du dešimtmečius
Dabartinės išvaizdos pasais Lietuvos piliečiai naudojasi nuo 2019 metų. Šiuo metu dokumento knygelę sudaro trisdešimt du puslapiai bei specialus polikarbonatinis asmens duomenų lapas, kuriame piliečio nuotrauka ir parašas yra išgraviruojami pasitelkiant lazerinę įrangą. Siekiant užtikrinti sklandų keliavimą tarptautinėje erdvėje, visi įrašai šiame dokumente pateikiami trimis kalbomis: lietuvių, anglų bei prancūzų. Iki paskutinio atnaujinimo, Lietuvos paso dizainas ir saugumo elementai buvo keičiami 2003, 2006 bei 2008 metais.
