Atšilus orams ir į kelius sugrįžtant intensyvesniam eismui, ekspertai primena paprastą, bet dažnai pamirštamą dalyką – pasitikrinti, ar galioja privalomasis civilinės atsakomybės draudimas. Naujausia apklausa, atlikta „Swedbank“ užsakymu, rodo nerimą keliantį faktą: maždaug kas septintas vairuotojas Lietuvoje pripažįsta bent kartą važiavęs be galiojančio draudimo.
Tai nėra pavienės situacijos. Pavasaris tradiciškai tampa laikotarpiu, kai baigiasi didelė dalis sutarčių. Praėjusių metų kovą, lyginant su vasariu, sudarytų ar atnaujintų draudimo sutarčių skaičius išaugo daugiau nei 40 procentų. Tai rodo, kad dalis vairuotojų prisimena tik paskutinę akimirką.
„Swedbank“ draudimo produktų platinimo vadovas Gediminas Marius Pakeltis pažymi, kad dauguma be draudimo važiavusių vairuotojų tiesiog pamiršo laiku pratęsti sutartį. Tačiau užmaršumas nuo atsakomybės neatleidžia.
Viena klaida – ir sąskaita gali siekti 65 tūkst. eurų
Statistika kalba pati už save. Praėjusiais metais vidutinė eismo įvykių žala siekė 1420 eurų. Didžiausia užfiksuota suma viršijo 65 tūkst. eurų. Neturint galiojančio privalomojo draudimo, visa finansinė atsakomybė tenka vairuotojui.
Tai reiškia, kad viena nesėkminga situacija kelyje gali stipriai smogti asmeniniam ar šeimos biudžetui. Be to, už važiavimą be galiojančio draudimo gresia administracinė bauda nuo 50 iki 120 eurų – nepriklausomai nuo to, ar įvyko eismo įvykis.
Rizikuoja dažniau 26–45 metų vairuotojai
Apklausa atskleidė, kad dažniau be draudimo vairuoja 26–45 metų amžiaus žmonės. Priežastys – gana žemiškos. Kas trečias nurodė paprasčiausiai pamiršęs pratęsti sutartį, dar 32 procentai buvo įsitikinę, kad draudimas vis dar galioja. Kiti pripažino tuo metu neturėję pakankamai lėšų arba automobilį naudoję retai.
Tarp tų, kurie važiavo be draudimo, 39 procentai tai darė ne ilgiau nei savaitę, 35 procentai – iki mėnesio. Tačiau kas ketvirtas pripažino vairavęs ilgiau nei mėnesį.
Čia slypi pavojingas mąstymo modelis: „važiuosiu tik trumpai“, „nieko nenutiks“, „sutaupysiu šį mėnesį“. Tačiau statistika rodo, kad net ir trumpa kelionė gali baigtis brangiai.
Kameros tikrina ne tik greitį
Ekspertai primena, kad Lietuvos keliuose veikiančios eismo stebėjimo kameros fiksuoja ne tik greičio viršijimą. Sistema taip pat tikrina, ar transporto priemonė turi galiojantį privalomąjį draudimą. Tai reiškia, kad rizika būti pastebėtam gerokai didesnė nei anksčiau.
Pavasaris dažnai siejamas su atsinaujinimu, tačiau vairuotojams jis turėtų reikšti ir atsakomybės patikrinimą. Draudimo sutarties galiojimo data gali pasirodyti smulkmena, kol neįvyksta incidentas. O tuomet jau kalbama ne apie įmokos dydį, o apie galimai dešimtis tūkstančių eurų siekiančias pasekmes.
