Šių metų žiema Lietuvoje daugeliui priminė seniai pamirštą realybę – ilgesnius šalčius, gausesnį sniegą ir upes, kurios vėl pasidengė storu ledu. Sinoptikai ir hidrologai atkreipia dėmesį, kad tokio užsitęsusio šalto periodo nebuvo jau daugiau nei dešimtmetį. Dabar vis daugiau kalbama ne apie tai, kas buvo, o apie tai, kas gali nutikti artimiausiomis savaitėmis.
Didelis sniego kiekis ir susiformavęs ledo sluoksnis upėse kelia rimtą klausimą: ar pavasario atlydys Lietuvoje bus ramus, ar virs dar vienu išbandymu gyventojams?
Kas slepiasi po sniego danga?
Iš pirmo žvilgsnio pusnys atrodo tik kaip žiemos dekoracija. Tačiau specialistai primena paprastą faktą – sniegas yra sukauptas vanduo. Kai kuriose šalies vietovėse sniego danga šiemet buvo neįprastai stora, o tai reiškia, kad ištirpus visai šiai masei į upes vienu metu gali plūstelėti milžiniški kiekiai vandens.
Ne mažiau svarbi ir situacija pačiose upėse. Dalis jų vis dar sukaustytos ledo, kuris vietomis pasiekė keliasdešimties centimetrų storį. Atšilus orams ledas pradės judėti, skilti ir kauptis siauresnėse vagų vietose. Tokiose situacijose susidaro ledo sangrūdos – natūralūs „kamščiai“, galintys staiga pakelti vandens lygį.
Visa ši sistema dabar tarsi užšaldyta laukiant temperatūros šuolio.
Viskas priklausys nuo pavasario tempo
Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla ne tada, kai pavasaris ateina lėtai, o tada, kai šiluma smogia staiga. Jei temperatūra kils palaipsniui, sniegas tirps tolygiai, vanduo ramiai nutekės, o upės spės prisitaikyti prie pokyčių.
Visai kitoks scenarijus galimas, jei po ilgesnio šalto laikotarpio staiga įsivyraus +10 ar net +15 laipsnių šiluma kartu su lietumi. Tuomet sniego tirpimas smarkiai paspartėja, o lietus dar labiau padidina vandens kiekį. Upės per trumpą laiką gali pasiekti kritines ribas.
Lietuvoje jau esame matę, kaip tokie deriniai baigiasi – užliejamos pievos, kiemai, keliai, o kartais ir gyvenamieji namai.
Kuriose vietovėse įtampa didžiausia?
Didžiausias pavojus tradiciškai kyla teritorijose prie didžiųjų upių – Nemuno, Neries, Nevėžio, Minijos. Hidrologai ypač atidžiai stebi žemumas, slėnius ir vietoves, kuriose istorijoje ne kartą formavosi ledo sangrūdos.
Rizikos zonoje dažniausiai atsiduria:
- pakrančių gyvenvietės,
- žemiau užtvankų esančios teritorijos,
- žemai įrengti rūsiai ir pirmieji aukštai.
Net ir kelių dešimčių centimetrų vandens pakanka, kad būtų apgadinta buitinė technika, šildymo sistemos ar automobiliai.
Pamokos iš ankstesnių potvynių
Pastarieji metai parodė, kad vanduo gali kilti greitai ir netikėtai. Gyventojai, kurių namai atsidūrė užlietose teritorijose, dažnai patyrė ne tik finansinius nuostolius, bet ir didžiulį stresą.
Vanduo pažeidžia grindis, sienas, izoliaciją, sugadina baldus. Rūsiuose laikomi daiktai dažniausiai nukenčia pirmiausia. Automobiliai, palikti kiemuose ar žemesnėse stovėjimo vietose, taip pat tampa lengvu taikiniu.
Tokiose situacijose net draudimo išmokos ne visada padengia visą žalą.
Kaip pasiruošti dar prieš prasidedant atlydžiui?
Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia – ne panika, o prevencija. Jei gyvenate netoli upės ar vietovėje, kurioje anksčiau fiksuoti potvyniai, verta imtis atsargumo priemonių iš anksto.
Vertingesnius daiktus iš rūsio ar pirmojo aukšto rekomenduojama perkelti aukščiau. Kieme esančią įrangą, sodo baldus ar techniką geriau patraukti į saugesnes vietas. Taip pat patariama patikrinti drenažo sistemas, lietaus nuotekų latakus.
Jeigu vanduo pradėtų veržtis į namus, būtina nedelsiant išjungti elektrą ir dujas. Vanduo ir elektra – ypač pavojingas derinys.
Svarbiausia taisyklė – saugumas
Gelbėti daiktus rizikuojant savo sveikata ar gyvybe – blogiausias sprendimas. Potvynio metu vandens srovė gali būti stipresnė, nei atrodo, o po vandeniu gali slėptis šuliniai, duobės ar aštrūs objektai.
Gyventojams primenama: pirmiausia saugokite save, šeimą ir augintinius. Visa kita – tik materialūs dalykai.
Gamta kasmet primena, kad žiema nesibaigia paskutine šalna. Tikrasis jos finalas dažnai ateina su atlydžiu – ir kartais jis būna kur kas audringesnis nei pati žiema.
