Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), užbaigusi naujausią fiksuotojo šviesolaidinio interneto rinkos analizę, priėmė sprendimą, kuris keičia žaidimo taisykles visam sektoriui. Reguliuotojas konstatuoja, kad dalyje savivaldybių konkurencija jau pakankamai stipri, todėl papildomi įpareigojimai tampa nebe būtinybe, o potencialia kliūtimi investicijoms. Kitur kontrolė išlieka griežta.
Pagal naują modelį didmeninė vietinė prieiga prie šviesolaidinių tinklų, įskaitant virtualią didmeninę prieigą (VULA), nuo šiol bus reguliuojama tik 36 savivaldybėse. Likusiose 24-iose savivaldybėse šis reguliavimas panaikinamas. Tai reiškia, kad reikšminga rinkos dalis pereina prie laisvesnės konkurencijos sąlygų.
Tarp teritorijų, kuriose rinka pripažinta veikiančia konkurencingai, minimi Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus miestai bei dalis Vakarų ir Šiaurės Lietuvos regionų. Čia vartotojus pasiekia keli nepriklausomi tinklai, infrastruktūra dubliuojama, o vieno operatoriaus dominavimas nebėra kritinis veiksnys.
Šis sprendimas vadinamas reikšmingiausiu pastarųjų metų pokyčiu Lietuvos fiksuotojo ryšio reguliavimo politikoje.
Konkurencija augo, bet ne visur
RRT pateikti duomenys rodo ryškų rinkos struktūros pokytį. 2019 metais veiksminga konkurencija buvo nustatyta vos dviejose savivaldybėse. Dabar tokių teritorijų jau 24-ios. Tai signalizuoja apie spartų infrastruktūros plėtros ir alternatyvių operatorių stiprėjimą.
Vis dėlto didesnėje šalies dalyje situacija išlieka kitokia. 36 savivaldybėse RRT nustatė, kad „Telia Lietuva“ turi didelę įtaką rinkoje, o alternatyvūs tinklai dar nėra pakankamai išvystyti, kad konkurencija galėtų veikti be reguliatoriaus įsikišimo.
RRT pirmininkė Jūratė Šovienė pabrėžia, kad institucija sąmoningai pereina prie selektyvaus reguliavimo modelio.
„Reguliavimas turi būti taikomas tik ten, kur jis būtinas. Ten, kur konkurencija jau veikia, pertekliniai įpareigojimai gali stabdyti investicijas ir inovacijas. Todėl pereiname prie tikslingesnio modelio – reguliuojame tas teritorijas, kuriose rinkos struktūra dar neleidžia susiformuoti veiksmingai konkurencijai“, – teigia ji.
Kartu su šiais pakeitimais panaikinamas didmeninės centrinės prieigos (DCP) reguliavimas. 36 savivaldybėse numatytas pereinamasis laikotarpis, kad operatoriai galėtų prisitaikyti ir persiorientuoti į kitus didmeninės prieigos modelius.
Dar vienas simbolinis, bet strategiškai svarbus žingsnis – varinių technologijų reguliavimo atsisakymas. Rinka faktiškai užveria seną etapą ir galutinai pereina prie šviesolaidinių sprendimų.
RKKS lieka po didinamuoju stiklu
Nepaisant mažinamo reguliavimo didmeninės prieigos segmente, vienas infrastruktūros elementas išlieka reguliatoriaus dėmesio centre visoje Lietuvoje. Ryšių kabelių kanalų sistema (RKKS), per kurią operatoriai tiesia savo kabelius, ir toliau bus reguliuojama nacionaliniu mastu.
RRT vertinimu, šioje rinkoje „Telia Lietuva“ valdo daugiau nei 93 proc. kanalų sistemos, todėl laikoma turinčia didelę įtaką. Tai lemia, kad prieigos, skaidrumo ir nediskriminavimo reikalavimai čia nesikeičia.
„Telia Lietuva“ ir toliau privalės suteikti prieigą prie kanalų sistemos, skelbti infrastruktūros duomenis, sudaryti galimybes atlikti techninių galimybių tyrimus ir pagrįsti bet kokius atsisakymus“, – aiškina RRT.
Alternatyvūs operatoriai, susidūrę su vilkinimu ar prieigos ribojimu, galės kreiptis į reguliuotoją.
Dvi kryptys operatoriams, daugiau pasirinkimo vartotojams
RRT sprendimas rinkos dalyviams suformuoja aiškią strateginę dilemą. Alternatyvūs operatoriai gali rinktis investuoti į nuosavą infrastruktūrą, naudodamiesi RKKS visoje Lietuvoje, arba 36 savivaldybėse naudotis reguliuojama didmenine prieiga.
Reguliuotojo vertinimu, praktinis poveikis turėtų būti palankus vartotojams. Didesnė konkurencija reiškia didesnį paslaugų pasirinkimą, agresyvesnę kainų kovą ir spartesnį tinklų modernizavimą.
„Reguliavimo atostogos“ – investicijų katalizatorius ar privilegija?
Analizė atskleidė ir kitą rinkos realybę: investicijos į šviesolaidį dažniausiai buvo koncentruojamos ekonomiškai patraukliausiose teritorijose. Didmiesčiuose tinklai dubliuoti, operatoriai varžėsi dėl tų pačių klientų, o mažesnės savivaldybės liko investicijų paraštėse.
Siekiant pakeisti šią dinamiką, įvedamos vadinamosios „reguliavimo atostogos“. Jos bus taikomos „Telia Lietuva“, kai bendrovė investuos į naują infrastruktūrą tam tikrose teritorijose. Tokiu atveju naujai pastatytam tinklui laikinai nebus taikomi didmeninės prieigos įpareigojimai.
Ši išimtis galios iki kito rinkos tyrimo sprendimų, tačiau ne trumpiau nei penkerius metus nuo tinklo įrengimo. Vėliau gali būti taikomas įprastas reguliavimo režimas.
RRT tikisi, kad toks modelis sumažins investicijų riziką, paskatins plėtrą mažiau patraukliose teritorijose ir ilgainiui sustiprins infrastruktūra grindžiamą konkurenciją.
Vieniems tai atrodo kaip būtinas stimulas investicijoms, kitiems – kaip jautrus balansas tarp rinkos skatinimo ir privilegijų suteikimo dominuojančiam žaidėjui. Aišku viena: Lietuvos šviesolaidinio interneto rinka įžengia į naują, gerokai dinamiškesnį etapą.
