Artimiausiomis naktimis šalį vis stipriau veiks anticiklonas, kuris atneša giedrą dangų, silpną vėją ir pavojingą reiškinį – „sausą speigą“. Meteorologai perspėja, kad kai kuriose šalies vietovėse temperatūra gali kristi iki –30…–33 °C, o lokaliai – dar žemiau, ypač ten, kur vyrauja atviros lygumos, žemumos ir mažai vėjo. Tai reiškia, kad daliai Lietuvos naktis gali tapti viena šalčiausių šią žiemą, o šalčio poveikis bus pavojingas ne tik žmonėms, bet ir infrastruktūrai.
Tokio pobūdžio šalčiai Lietuvoje nėra neįmanomi, tačiau jie yra reti – ir dažniausiai pasireiškia būtent tuomet, kai sutampa keli veiksniai: giedras dangus, ramus oras, sniego danga ir ilga žiemos naktis.
Speigas smogs naktį: pavojingiausia – ne diena, o ankstyvas rytas
Meteorologų vertinimu, temperatūra sparčiausiai krinta po vidurnakčio, o šalčiausias periodas paprastai fiksuojamas paryčiais – apie 4–8 valandą ryto. Būtent tuomet šalčio duobėse, laukuose ir atvirose vietose susiformuoja itin žemų temperatūrų židiniai.
Dieną oro temperatūra išliks neigiama, tačiau bus švelnesnė – priklausomai nuo regiono, ji gali svyruoti apie –7…–15 °C, pajūryje – kiek aukštesnė. Vis dėlto ramus oras giedrą dieną gali klaidinti: net jei atrodo „normalu“, naktį situacija keičiasi kardinaliai.
Kur Lietuvoje tikėtinas pats stipriausias speigas
Patirtis rodo, kad šalčiausios temperatūros Lietuvoje dažniausiai fiksuojamos ne pajūryje ir ne didmiesčių centruose, o rytų ir pietryčių Lietuvoje, taip pat kai kuriose Žemaitijos žemumose, kur oras „susėda“ į slėnius ir žemas vietas.
Labiausiai speigo rizika paprastai padidėja:
- Aukštaitijoje (ypač Utenos, Zarasų, Ignalinos, Molėtų apylinkėse),
- Dzūkijoje (Varėnos, Alytaus rajonuose, miškingose ir atvirose vietose),
- Pietryčių Lietuvoje (Šalčininkų, Vilniaus rajonuose už miesto),
- kai kuriose atvirose lygumose ir „šalčio duburiuose“.
Didmiesčiuose temperatūra neretai būna keliais laipsniais aukštesnė dėl vadinamojo „miesto šilumos salos“ efekto, tačiau priemiesčiuose ir užmiesčio teritorijose speigas gali būti gerokai stipresnis.
Kodėl tai pavojinga: speigas veikia greičiau, nei atrodo
Kai termometras rodo –30 °C ar mažiau, organizmas šalčio poveikį patiria labai greitai. Net be stipraus vėjo rizika išauga:
- nušalimo tikimybė padidėja per kelias minutes,
- labai krenta automobilio akumuliatorių pajėgumas,
- sudėtingėja variklių užvedimas,
- kyla vamzdynų užšalimo rizika, ypač sodybose ar nešildomuose pastatuose,
- didėja avarijų tikimybė keliuose, nes technika ir kelio danga reaguoja į ekstremalią temperatūrą.
Tai ypač aktualu žmonėms, kurie anksti ryte važiuoja į darbą, veža vaikus, ar dirba lauko sąlygomis.
Lietuvoje tokie šalčiai dažniausiai ateina kartu su „ramia“ žiema
Šio tipo šalčiai beveik visada pasireiškia anticiklono metu, kai nėra pūgų, nėra sniego frontų, nėra audrų. Būtent todėl jie kartais atrodo apgaulingi – dangus giedras, oras gražus, vėjas silpnas, bet temperatūra krenta iki ribos, kuri tampa pavojinga.
Tai ir yra pavojingiausia dalis: speigas nėra dramatiškas kaip pūga, tačiau jo poveikis – stipresnis.
Ko tikėtis artimiausiomis valandomis
Meteorologai prognozuoja, kad šaltis artimiausią naktį pasieks maksimumą, o ryte temperatūra pradės kilti labai pamažu. Jei anticiklonas išliks stabilus, panašus scenarijus gali kartotis ir kitą naktį, tačiau daug kas priklausys nuo debesuotumo: vos keli debesys gali „uždėti dangtį“ ir nebeleisti temperatūrai nukristi iki ekstremalių ribų.
Trumpai tariant: Lietuvą artimiausiomis naktimis gali pasiekti speigas, kuris kai kuriose vietovėse sieks –33 °C ar net daugiau. Tai reta, bet reali žiemos situacija, todėl meteorologai ragina stebėti perspėjimus ir būti pasiruošus, kad pavojingiausia bus ne dieną, o paryčiais.
