Dalis gyventojų pastarosiomis dienomis savo asmeninėse „Sodros“ paskyrose gavo pranešimus apie galimybę pradėti kaupti pensiją antroje pakopoje. Nors kai kam toks laiškas sukėlė nerimą ar priminė ankstesnius metus, kai žmonės į kaupimą būdavo įtraukiami automatiškai, „Sodra“ pabrėžia: tai – tik informacija, o ne sprendimas už žmogų. Po šiemet įsigaliojusios pensijų reformos automatinio įtraukimo į antrą pakopą nebeliko, todėl pranešimas reiškia tik vieną dalyką – valstybė informuoja, bet pasirinkti turi pats gyventojas.
Kas gavo „Sodros“ pranešimus ir kodėl tai aktualu būtent šiai grupei
„Sodra“ informacinius pranešimus siunčia tiems žmonėms, kuriems kaupimas teoriškai būtų aktualiausias ir kurie iki šiol antrame pensijų pakopos fonde nėra dalyvavę. Tai yra vyresni nei 18 metų, bet jaunesni nei 40 metų asmenys, kurie dirba pagal darbo sutartį arba vykdo savarankišką veiklą ir iki šiol niekada nekaupė antroje pakopoje.
Šiemet tokių pranešimų sulaukė apie 80 tūkstančių žmonių. Tai reikšmingas skaičius – jis rodo, kad Lietuvoje vis dar yra didelė dalis jaunų dirbančių žmonių, kurie lieka tik su pirmos pakopos (valstybine) pensija, net jei jų pajamos leidžia svarstyti papildomą kaupimą.
Jei norite kaupti: viskas priklauso nuo jūsų sprendimo ir sutarties su bendrove
Jeigu žmogus nusprendžia pradėti kaupti antroje pakopoje, jis turi pats kreiptis į pasirinktą pensijų kaupimo bendrovę ir sudaryti sutartį. Tai reiškia, kad „Sodra“ nieko automatiškai neįjungia ir jokių įsipareigojimų neprideda vien dėl to, kad išsiuntė žinutę.
Pačiame „Sodros“ pranešime pateikiama svarbiausia bazinė informacija: kas yra antroji pensijų pakopa, kokie yra įmokų dydžiai, pateikiami Lietuvoje veikiančių pensijų kaupimo bendrovių kontaktai ir paaiškinama, kokios sąlygos pasikeitė nuo 2026 metų sausio 1 dienos.
Tai iš esmės yra „orientacinis žemėlapis“ žmogui, kad sprendimą priimtų ne emocijomis, o suprasdamas, kokios taisyklės galioja.
Jei nenorite kaupti: nieko nedarykite – pranešimas nėra įtraukimas
Čia ir yra svarbiausia dalis, kurią verta pasikartoti, nes būtent ji kelia daugiausia sumaišties. Jei žmogus nenori dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime, jam nereikia atlikti jokių veiksmų. Nereikia rašyti prašymų, skambinti į „Sodrą“, prisijungti prie sistemų ir spausti „atsisakyti“.
Pranešimas reiškia tik tai, kad informacija buvo pateikta, tačiau automatinio įtraukimo nuo 2026 m. sausio 1 d. nebeliko. Tai – esminis reformos pokytis, kuris pakeitė ankstesnį modelį, kai žmonės periodiškai būdavo automatiškai įtraukiami ir turėdavo „atsidėti“ atsisakydami.
Dabar logika priešinga: jei nori – prisijungi pats, jei nenori – nieko nedarai ir tai yra galutinis sprendimas.
Pranešimai bus kartojami kasmet sausį: tai taps nauja rutina
„Sodra“ informuoja, kad tokie pranešimai yra planuojami kaip reguliarus informavimo mechanizmas. Jie bus siunčiami kiekvienų metų sausį. Žmogus, kuris šiemet gavo tokį pranešimą, kitą kartą tokį pat informacinį priminimą gaus po metų.
Tai reiškia, kad Lietuvoje kuriamas modelis, kuriame žmogus nėra stumiamas į kaupimą privalomai, bet yra nuolat informuojamas apie galimybę prisijungti, jei pasikeistų jo požiūris, pajamos ar planai.
Kodėl tai svarbu: reforma grąžino sprendimą žmogui, bet kartu uždėjo atsakomybę
Iki šiol pensijų kaupimo tema Lietuvoje buvo viena labiausiai konfliktinių. Vieni ją matė kaip būtinybę dėl mažėjančio dirbančiųjų skaičiaus ir senstančios visuomenės, kiti – kaip prievartą, kai žmogus būdavo įtraukiamas net to nenorėdamas.
2026 metų reforma padarė aiškų posūkį: sprendimas dėl kaupimo nebepriimamas automatiškai – jis grąžintas žmogui. Tačiau tai reiškia ir kitą dalyką: atsakomybė už pasirinkimą taip pat atitenka pačiam gyventojui.
Todėl dabar svarbiausia nebijoti pranešimo ir nesuprasti jo kaip „įsakymo“. Tai nėra įtraukimas – tai tik informacija. O ką su ja daryti, sprendžia kiekvienas pats.
