Telefoniniai skambučiai, SMS apie siuntas ar tariamus banko įspėjimus – sukčiavimo bandymai Lietuvoje tampa beveik kasdienybe. Nauja apklausa atskleidžia neraminančią tendenciją: su sukčiais per praėjusius metus susidūrė didžioji dalis šalies gyventojų, o nemaža dalis tokių bandymų sulaukė net kelis kartus.
„Citadele“ banko užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus bent kartą susidūrė su sukčiais. Dar daugiau – nemažai žmonių tokių bandymų patyrė ne vieną kartą.
Apklausos duomenimis, 34 proc. gyventojų per metus su sukčiais susidūrė 1–2 kartus, 21 proc. – 3–5 kartus, o penktadalis respondentų (20 proc.) nurodė daugiau nei penkis kartus sulaukę bandymų juos apgauti. Tuo metu ketvirtadalis apklaustųjų teigė, kad per metus su sukčiais nesusidūrė nė karto.
Baltijos šalyse – panaši situacija
Panaši tendencija fiksuojama ir kitose Baltijos valstybėse. Latvijoje su sukčiavimo bandymais bent kartą susidūrė net 86 proc. gyventojų – tai didžiausias rodiklis regione.
Dar dažnesnius kontaktus su sukčiais Latvijoje nurodė 28 proc. gyventojų, o Estijoje tokių buvo net 32 proc.
Lietuvoje pastebima dar viena įdomi tendencija – su sukčiais dažniau susiduria regionų gyventojai. Tai nurodė 45 proc. apklaustųjų, tuo metu Vilniuje tokią patirtį įvardijo 31 proc. respondentų.
Vertinant amžiaus grupes, dažniausiai su sukčiavimo bandymais susiduria 40–49 metų gyventojai.
Sukčiai veikia vis organizuočiau
„Citadele“ banko plėtros vadovas Romas Čereška teigia, kad sukčiavimo schemos tampa vis labiau organizuotos ir koordinuotos.
Pasak jo, sukčiai šiandien vienu metu veikia keliais kanalais – siunčia SMS žinutes, skambina telefonu ir siunčia elektroninius laiškus. Pastebėję, kad tam tikra apgaulės schema veikia, jie ją greitai pradeda taikyti masiškai.
„Žmogus per trumpą laiką gali sulaukti kelių skirtingų bandymų. Pavyzdžiui, tą pačią savaitę gauti SMS apie tariamai atvykstančią siuntą, sulaukti skambučio iš neva banko darbuotojo ir gauti el. laišką apie blokuojamą paskyrą“, – aiškina R. Čereška.
Nuostolių išvengia ne visi
Nors dauguma gyventojų jau atpažįsta sukčiavimo bandymus, nuostolių išvengia ne visi. Apklausos duomenimis, 93 proc. su sukčiais susidūrusių žmonių finansinių nuostolių nepatyrė, tačiau 7 proc. vis dėlto prarado pinigų ar patyrė kitokių nuostolių.
Didžiausia nukentėjusiųjų dalis fiksuota tarp 40–49 metų gyventojų – šioje grupėje nuostolius patyrė 9 proc. respondentų. Mažiausiai nukentėjo 60–74 metų gyventojai, kur nuostolius patyrė tik 2 proc. apklaustųjų.
Ekspertai pabrėžia, kad klaidinga manyti, jog sukčiai taikosi tik į vyresnio amžiaus žmones.
„Sukčiai ieško emocinio spaudimo taškų – tai gali būti skubėjimas darbe, finansinis stresas ar tiesiog informacijos perteklius. Jei kas nors ragina veikti nedelsiant, beveik visada verta sustoti ir patikrinti informaciją“, – sako R. Čereška.
Skambina užsienio kalbomis ir naudoja automatinius balsus
Lietuvoje vis dar dažnos schemos, kai sukčiai apsimeta bankų, mobiliojo ryšio operatorių ar valstybinių institucijų darbuotojais. Dažnai jie kalba užsienio kalba arba su užsienietišku akcentu, kad sukurtų įtikinamesnį įspūdį.
Pastaruoju metu vis dažniau naudojama ir kita taktika – automatizuoti skambučiai.
„Gyventojas pirmiausia išgirsta automatinį balso įrašą, o vėliau sujungiamas su tariamu konsultantu. Tokie įrašai sukuria įspūdį, kad skambina didelė organizacija, todėl žmonės labiau pasitiki tokiu skambučiu“, – aiškina banko atstovas.
Dažniausiai naudojami scenarijai – pranešimai apie tariamai įtartinas banko operacijas, SIM kortelės blokavimą ar bandymą paimti paskolą žmogaus vardu. Tokiose situacijose žmonės raginami skubiai patvirtinti veiksmus arba pateikti prisijungimo duomenis.
Sukčiai jau išnaudoja ir pensijų reformą
Ekspertai pastebi, kad sukčiai greitai prisitaiko prie naujų ekonominių ir politinių temų. Pastaruoju metu atsirado bandymų išnaudoti ir pensijų reformos kontekstą.
„Matome pirmuosius atvejus, kai sukčiai taikosi į žmones, atsiėmusius lėšas iš antrosios pensijų pakopos. Tokiems gyventojams siūlomos tariamos investavimo galimybės arba siūloma skubiai pervesti pinigus, kad jie būtų „apsaugoti“, – pasakoja R. Čereška.
Pasak jo, sukčiai dažnai veikia tuo momentu, kai žmogus turi didesnę pinigų sumą arba ieško būdų, kaip ją investuoti.
Ekspertai primena pagrindines apsaugos taisykles
Finansų specialistai ragina laikytis kelių paprastų, bet labai svarbių saugumo principų. Gyventojai neturėtų atskleisti savo prisijungimo duomenų, PIN kodų ar banko patvirtinimo kodų, taip pat nereikėtų spausti įtartinų nuorodų.
Kilusius įtarimus visada rekomenduojama patikrinti savarankiškai – nutraukti pokalbį ir susisiekti su banku oficialiais kontaktais.
„Bankai niekada neprašo telefonu ar SMS patvirtinti operacijų, kurių patys neatlikote, ar atskleisti prisijungimo duomenų. Jei kyla bent menkiausia abejonė – geriau skirti kelias minutes patikrinimui, nei rizikuoti prarasti pinigus“, – pabrėžia R. Čereška.
Ekspertai taip pat ragina apie sukčiavimo bandymus pranešti bankams – tai padeda greičiau identifikuoti naujas apgaulės schemas ir apsaugoti kitus klientus.
