Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje, darbovietėse ir šeimos susibūrimuose vis dažniau aidi karštos diskusijos apie pensijų kaupimą. Vis daugiau žmonių atvirai ir rimtai svarsto galimybę pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos.
Vieniems tai atrodo kaip unikali proga susigrąžinti dalį savo uždirbtų pinigų, įgauti daugiau asmeninės finansų kontrolės ir galbūt padengti dabartines išlaidas. Kiti gi atvirai nerimauja ir dvejoja, ar toks emocingas ir skubotas sprendimas ilgainiui nepakenks jų finansiniam saugumui. Žmonės bijo, kad atsisakę kaupimo, ateityje jie pasmerks save skurdžiai ir neoriai senatvei.
Diskusijos kaista ne be priežasties. Šiuo metu tenka laviruoti sudėtingu pereinamuoju pensijų reformos laikotarpiu, kai informacijos daug, o aiškumo trūksta. Klausimų gyventojams kyla be galo daug. Kada realiai grąžinamos lėšos, jei nusprendžiama pasitraukti? Kas nutinka tiems pinigams, kuriuos jau spėjo paveikti pastarųjų metų infliacija ar finansų rinkų svyravimai?
Galiausiai, ar pasitraukimas iš sistemos reiškia tik šiek tiek didesnes pajamas šiandien, bet garantuotai ir skaudžiai mažesnę pensiją po kelių dešimtmečių? Atsakymų paieška tampa itin aktuali tiems, kurie nori priimti apgalvotą, skaičiais pagrįstą sprendimą, o ne pasiduoti minios panikai.
Demografinė realybė, kurios negalime ignoruoti
Prieš pradedant planuoti asmeninius finansus ir vertinti pensijų fondų naudą, būtina nusiimti rožinius akinius. Turime atvirai pažvelgti į plikus statistikos skaičius, kurie piešia gana niūrų Lietuvos ateities paveikslą.
Pagrindinė mūsų šalies, kaip ir visos senstančios Europos, problema yra demografinė piramidė. Ši piramidė šiuo metu sparčiai verčiasi aukštyn kojomis. Valstybinė socialinio draudimo sistema, kurią mes žinome kaip „Sodrą“, veikia griežtu solidarumo principu.
Tai reiškia, kad pinigai, kuriuos jūs šiandien sumokate mokesčių pavidalu, nėra niekur atidedami ar kaupiami jūsų asmeninėje, vardinėje sąskaitoje. Jie tiesiog tą patį mėnesį yra surenkami ir iškart išmokami dabartiniams pensininkams. Kad tokia sistema veiktų sklandžiai ir užtikrintų orias pajamas senjorams, vienam pensininkui išlaikyti reikia bent trijų ar keturių dirbančių ir mokesčius mokančių asmenų.
Deja, šiandieninė realybė yra visiškai kitokia ir toli gražu ne tokia optimistiška. Šiuo metu vieną pensininką Lietuvoje išlaiko vos kiek daugiau nei vienas dirbantysis. Ilgalaikės demografinės prognozės rodo, kad po poros dešimtmečių šis santykis gali tapti visiškai lygus – vienas su vienu.
Tai yra paprasta ir negailestinga matematika. Kai dirbančiųjų visuomenėje natūraliai mažėja dėl mažo gimstamumo, o išlaikomų senyvo amžiaus asmenų daugėja dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės, valstybė atsiduria aklavietėje. Tokiu atveju politikai turi tik du realius kelius problemai spręsti.
Pirmasis kelias – drastiškai didinti mokesčius dirbantiesiems, kas neišvengiamai smukdytų šalies ekonomikos konkurencingumą. Antrasis kelias – mažinti vadinamąją pensijų pakeitimo normą. Tai yra santykis tarp jūsų buvusio atlyginimo ir gaunamos valstybinės pensijos.
Ką reiškia mažėjanti pensijų pakeitimo norma?
Šiandien vidutinė senatvės pensija Lietuvoje sudaro maždaug keturiasdešimt ar keturiasdešimt penkis procentus buvusio vidutinio atlyginimo. Tai jau dabar yra vienas žemiausių rodiklių išsivysčiusiose Vakarų valstybėse.
Ekonomistai ir finansų analitikai nuolat perspėja, kad ateityje situacija tik prastės. Jei nesiimsite jokių asmeninių veiksmų ir kaupimo iniciatyvų, ši pakeitimo norma gali kristi iki trisdešimties procentų ar net dar žemiau.
Pabandykite tai įsivaizduoti praktiškai. Jei šiandien jūsų mėnesinis atlyginimas „į rankas“ siekia pusantro tūkstančio eurų, atėjus oficialiam pensiniam amžiui jūsų pajamos staiga, per vieną dieną nukris iki maždaug keturių šimtų penkiasdešimties eurų.
Sąžiningai savęs paklauskite, ar tokios sumos pakaks jūsų dabartiniam gyvenimo būdui palaikyti? Ar iš šių pinigų sugebėsite apmokėti šildymo sąskaitas, įsigyti visus būtinus vaistus, pilnavertiškai maitintis ir dar kartais pasilepinti kelione ar kultūriniu renginiu? Atsakymas yra akivaizdus. Būtent todėl asmeninis finansų kaupimas ir investavimas šiandien nebėra prabanga ar tik turtingųjų privilegija – tai yra gyvybinė kiekvieno dirbančio žmogaus būtinybė.
Antrosios pakopos dilema: emocijos prieš matematiką
Dabartiniai gyventojų svarstymai apie pasitraukimą iš antrosios pensijų pakopos dažniausiai yra padiktuoti ne racionalių skaičiavimų, o dviejų stiprių emocinių veiksnių. Pirmasis – tai gilus nepasitikėjimas privačiais pensijų fondais ir nuolat besikeičiančiais valstybės įstatymais. Antrasis – labai žmogiškas, trumpalaikis noras turėti šiek tiek daugiau grynųjų pinigų čia ir dabar.
Tačiau prieš priimant šį negrįžtamą sprendimą, be galo svarbu suprasti kelis esminius finansinius mechanizmus, kurie veikia jūsų turtą. Nutraukę dalyvavimą sistemoje arba visam laikui sustabdę įmokas, jūs neabejotinai gaunate momentinę apčiuopiamą naudą. Jūsų mėnesinis atlyginimas padidėja keliasdešimčia eurų, kuriuos galite išleisti kasdienėms reikmėms.
Vis dėlto, ilgalaikėje dvidešimties ar trisdešimties metų perspektyvoje, jūs savanoriškai atsisakote dviejų pačių galingiausiu turto auginimo variklių, kuriuos siūlo moderni finansų sistema.
Pirmasis variklis yra valstybės paskata, kurią drąsiai galima vadinti tiesiog „nemokamais pinigais“. Antrosios pakopos esmė ir didžiausias privalumas yra tai, kad prie jūsų asmeninio indėlio kas mėnesį solidžiai prisideda ir pati valstybė iš biudžeto lėšų.
Jūs pervedate nustatytą, nedidelį procentą nuo savo atlyginimo, o valstybė papildomai prideda pusantro procento nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Tai yra tiesioginė finansinė dotacija jūsų ateičiai. Svarbu suvokti, kad tokio garantuoto priedo jūs niekada negausite jokioje kitoje taupymo formoje ar padėję pinigus į banko indėlį. Pasitraukdami iš šios sistemos, jūs tiesiog savo noru atsisakote šios valstybės teikiamos subsidijos.
Sudėtinių palūkanų magija ir laiko galia
Antrasis, ne ką mažiau svarbus variklis yra sudėtinių palūkanų dėsnis. Tai fenomenas, kurį garsusis fizikas Albertas Einšteinas neva pavadino „aštuntuoju pasaulio stebuklu“. Kaip tai veikia praktikoje?
Jūsų į pensijų fondą pervesti pinigai nėra tiesiog laikomi seife. Jie yra nuolat ir profesionaliai investuojami į plačias pasaulines akcijų ir obligacijų rinkas. Šios investicijos kasmet uždirba tam tikrą grąžą.
Didžioji magija prasideda kitais ir dar kitais metais. Tuomet nauja grąža yra skaičiuojama jau ne tik nuo jūsų pradinės įneštos sumos, bet ir nuo anksčiau uždirbto pelno. Per kelis dešimtmečius šis procesas sukuria neįtikėtiną „sniego gniūžtės“ efektą.
Ilgainiui šis efektas tampa toks galingas, kad atėjus pensiniam amžiui, jūsų asmeninės įmokos iš atlyginimo gali sudaryti tik mažesnę dalį visos fonde sukauptos sumos. Visa kita likusi, pagrindinė kapitalo dalis bus vien tik iš finansų rinkų sugeneruotas ir jums uždirbtas grynasis pelnas.
Tie žmonės, kurie nerimauja dėl laikinų rinkų kritimų ir svyravimų, daro didelę klaidingą prielaidą. Krizes neišvengiamai sukelia karai, pasaulinės pandemijos, infliacijos šuoliai ar ekonominiai ciklai. Tačiau jie pamiršta, kad pensijų kaupimas yra ilgas maratonas, o ne trumpas sprintas.
Istoriniai duomenys rodo neatremiamą faktą: nepaisant visų praeities krizių ir karų, pasaulio akcijų rinkos ilguoju laikotarpiu visada atsitiesia ir kyla aukštyn. Jos visada ilguoju laikotarpiu aplenkia infliaciją ir išsaugo pinigų perkamąją galią. Sustabdę kaupimą būtent tada, kai rinkos yra nukritusios, jūs tiesiog užfiksuojate savo nuostolį ir atimate iš savęs galimybę dalyvauti neišvengiamame ekonomikos atsigavime.
Trečiosios pakopos galimybės ir mokestinės lengvatos
Jei antroji pakopa yra būtinasis jūsų finansinis pagrindas, tai trečioji pensijų pakopa turėtų tapti jūsų asmeniniu finansiniu turbokompresoriumi. Tai yra visiškai savanoriškas kaupimas, kuriam valstybė taiko neįtikėtinai palankią ir skatinančią mokestinę lengvatą.
Šiuo metu Lietuvoje galioja tvarka, leidžianti pervedant lėšas į trečiosios pakopos pensijų fondą ar investicinį gyvybės draudimą susigrąžinti dalį sumokėtų mokesčių. Jūs galite susigrąžinti iki dvidešimties procentų gyventojų pajamų mokesčio nuo per metus įmokėtos sumos. Žinoma, šiai lengvatai yra taikomos tam tikros maksimalios lubos, kurias visada verta pasitikrinti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.
Finansinio raštingumo ekspertai dalinasi auksine taisykle, kaip su šia lengvata elgtis išmintingiausiai. Pavasarį, kai deklaruojate pajamas ir į savo banko sąskaitą atgaunate šią mokesčių permoką, jokiu būdu nepasiduokite pagundai tų pinigų išleisti.
Nepirkite už juos naujo išmaniojo telefono, drabužių ar neplanuotų atostogų. Vietoj to, paimkite tą sugrįžusią sumą ir reinvestuokite ją atgal į savo pensijų fondą. Taip jūs sukursite tobulą, uždarą ir jūsų turtą nuolat generuojantį ciklą, kuris drastiškai padidins jūsų galutinį kapitalą senatvėje be jokių papildomų pastangų.
Asmeninės atsakomybės svarba ir darbo trukmės ilginimas
Niekada nepamirškite ir to fakto, kad jūsų didžiausias turtas esate jūs patys ir jūsų gebėjimas kurti vertę. Kuo didesnes pajamas jūs sugebėsite generuoti šiandien, tuo daugiau mokesčių sumokėsite valstybei. Tai natūraliai didins jūsų būsimą bazinę valstybinę pensiją ir leis jums atsidėti daugiau pinigų asmeniniam investavimui.
Nuolatinis mokymasis, persikvalifikavimas keičiantis darbo rinkai, užsienio kalbų tobulinimas ar naujų skaitmeninių technologijų įvaldymas yra tiesiausias ir greičiausias kelias į atlyginimo augimą. Didesnis atlyginimas ir finansinė disciplina šiandien tiesiogiai koreliuoja su ramesne ir sotesne senatve rytoj.
Taip pat verta žinoti apie valstybinės pensijų sistemos teikiamus premijavimo mechanizmus. Sistema yra sukurta taip, kad kiekvieni papildomi metai, kuriuos jūs atidirbate jau pasiekę oficialų senatvės pensijos amžių, atidėdami pačios pensijos ėmimą, labai ženkliai padidina jūsų būsimą mėnesinę išmoką.
Įstatymai numato, kad jūsų pensijos dydis gali augti net apie aštuonis procentus už kiekvienus atidėtus darbo metus. Jei jūsų sveikata ir jėgos leidžia, net ir nesudėtingas darbas puse etato kelerius metus po oficialaus pensinio amžiaus gali visam likusiam jūsų gyvenimui užtikrinti dešimtimis ar net šimtu eurų didesnę mėnesinę išmoką iš „Sodros“.
Apibendrinant visus šiuos faktus, tenka pripažinti vieną karčią, bet išlaisvinančią tiesą. Valstybė jūsų senatvėje tikrai nepaliks likimo valiai ir neišmes į gatvę, tačiau jos teikiamas bazinis finansinis paketas garantuos tik labai kuklų išgyvenimą, bet jokiu būdu ne orų ir pilnavertį gyvenimą.
Tvirto asmeninio finansinio stuburo sukūrimas reikalauja laiko, kantrybės, nuoseklios disciplinos ir bent bazinio finansinio raštingumo. Jūsų apgalvotas sprendimas nenutraukti kaupimo, išnaudoti mokesčių lengvatas ir nuolat investuoti į save yra pati brangiausia ir prasmingiausia dovana, kurią šiandien galite įteikti ateities sau.
