Nekilnojamojo turto savininkams lieka vis mažiau laiko įvykdyti svarbią prievolę, kurią diktuoja Briuselis. Visa tai lemia griežta ES direktyva, kurios tikslas – iki 2032 metų visiškai išvalyti Europą nuo nuodingo palikimo. Nors terminas atrodo tolimas, valstybės gniaužtai veržiasi: paramos programos keičiasi, o už aplinkos teršimą gresia nemalonumai.
Sovietmečiu tai buvo populiariausia stogo danga – pigi, atspari ugniai ir, atrodė, amžina. Šiandien senasis asbestinis šiferis yra tiksinti bomba ant tūkstančių Lietuvos namų ir ūkinių pastatų stogų. Ką būtina žinoti kiekvienam savininkui 2025-aisiais?
Nuodingas sovietmečio palikimas
Dažnai buityje vartojame žodį „šiferis“, tačiau ne visi žino, kas iš tikrųjų slypi šios medžiagos sudėtyje. Asbestas – tai gamtinių mineralų grupė, pasižyminti pluoštine struktūra. Būtent dėl šių pluoštų, kurie suteikė medžiagai tvirtumo, asbestas ir tapo mirtinu pavoju.
Lietuvoje, kaip ir visoje ES, asbesto naudojimas uždraustas jau seniai, tačiau problema slypi senuose statiniuose. Kol stogas nejudinamas, pavojus yra minimalus. Tačiau stogui dūlėjant, lūžtant ar jį ardant, į orą patenka mikroskopinės, akimi nematomos skaidulos. Įkvėptos jos kaupiasi plaučiuose ir gali sukelti asbestozę ar plaučių vėžį. Simptomai gali pasireikšti tik po 20–30 metų, todėl šis „tylusis žudikas“ dažnai ignoruojamas.
Svarbiausia data – 2032 metai
Pagal Europos Sąjungos įsipareigojimus, Lietuva privalo tapti valstybe be asbesto iki 2032 m. gruodžio 31 d. Tai reiškia, kad visi asbesto turintys gaminiai (stogų dangos, fasadų plokštės, vamzdžiai) privalo būti saugiai pašalinti ir utilizuoti.
Nors Lietuvoje šiuo metu nėra visuotinės prievolės deklaruoti asbesto kiekį su grėsme gauti tiesioginę baudą už patį turėjimą (kaip kai kuriose kaimyninėse šalyse svarstomuose įstatymų projektuose), aplinkosaugininkai įspėja: baudos gresia už netinkamą tvarkymą.
Savarankiškai lupti šiferį, jį smulkinti, užkasti savo sklype ar išmesti pamiškėje yra griežtai draudžiama. Už aplinkos teršimą pavojingomis atliekomis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas numato baudas, kurios gali siekti kelis tūkstančius eurų, jau nekalbant apie žalą gamtai, kurią tektų atlyginti.
Kaip pasikeitė parama 2025 metais?
Norintys atsikratyti asbesto legaliai ir pigiau, šiemet turi būti atidūs – tvarka šiek tiek keičiasi.
- Pagrindinis kelias – savivaldybės
2025 m. patikimiausia parama ateina per vietos savivaldą. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skirsto lėšas savivaldybėms, o šios organizuoja asbesto surinkimą iš gyventojų.
- Ką gaunate: Dažniausiai tai nemokamas asbesto atliekų surinkimas iš jūsų kiemo ir utilizavimas. Kai kurios turtingesnės savivaldybės gali kompensuoti ir dalį naujos stogo dangos, tačiau tai – retenybė.
- Ką daryti: Sekite savo rajono savivaldybės naujienas. Lėšos ribotos, todėl galioja principas „kas pirmesnis, tas gudresnis“.
- Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA)
Ankstesniais metais ūkininkai ir kaimo gyventojai galėjo gauti solidžią ES paramą stogo keitimui pagal Kaimo plėtros programą.
- Situacija 2025 m.: Nacionalinių šaukimų intensyvumas mažėja. 2025 m. ūkininkams skirtų masinių programų stogų keitimui kol kas nenumatyta, nebent būtų naudojami ankstesnio finansavimo likučiai. Būtina tikrinti NMA svetainę dėl specifinių, trumpalaikių kvietimų.
Kuo keisti senąjį šiferį?
Nuėmus asbestą, namas negali likti be stogo. Ekspertai išskiria tris populiariausius pasirinkimus, kurie neapkrauna senų stogo konstrukcijų (nes asbestinis šiferis buvo gana sunkus, bet naujos dangos dažnai dar lengvesnės):
- Beasbestis šiferis: Vizualiai beveik nesiskiria nuo senojo, todėl namo vaizdas lieka autentiškas. Tai populiarus pasirinkimas kaimo vietovėse.
- Plieninė stogo danga (čerpių imitacija): Estetiška, ilgaamžė ir palyginti nebrangi. Tačiau reikalauja geros garso izoliacijos, nes lyjant barška.
- Trapecinė skarda: Pigiausias ir paprasčiausias variantas, dažniausiai naudojamas ūkiniams pastatams, garažams.
Eksperto patarimas: „Keičiant asbestinį stogą, svarbu ne tik pati danga, bet ir medinės konstrukcijos būklė. Dažnai nuėmus seną šiferį paaiškėja, kad gegnės per 30–40 metų jau pažeistos drėgmės ar kinivarpų, todėl vien dangos pakeitimu remontas neapsiriboja.“
