Naujausia „Norstat“ apklausa piešia įdomų Lietuvos gyventojų finansinės savijautos paveikslą. Nors bendra statistika nuteikia pozityviai, gilesnė analizė atskleidžia ryškius skirtumus tarp kartų: kol jaunimas mėgaujasi finansine laisve, vyresnio amžiaus gyventojai jaučia nemenką spaudimą.
Apie tai, kodėl susiklostė tokia situacija ir kaip rezultatai susiję su finansine drausme, komentuoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė.
Bendra nuotaika – pozityvi
Apskritai, dauguma šalies gyventojų savo finansus vertina gerai. Tyrimo duomenimis, 44 proc. žmonių sėkmingai padengia visas kasdienes išlaidas, o kartais jiems pavyksta ir sutaupyti.
Finansiniame užribyje jaučiasi mažuma: prastai savo situaciją vertina 5 proc., o labai prastai – tik 4 proc. apklaustųjų.
Jaunimo „aukso amžius“
Tyrimas atskleidė, kad finansiškai tvirčiausiai šiandien jaučiasi 18–29 metų amžiaus jaunimas. Beveik pusė jų (47 proc.) savo situaciją vertina gerai. Tik retam (8 proc.) sunku padengti kasdienes išlaidas, o situaciją, kai reguliariai trūksta pajamų būtiniausiems poreikiams, nurodė vos 2 proc. jaunų žmonių.
- Mincienė aiškina šį optimizmą gyvenimo būdo ypatumais:
„Jauni žmonės paprastai turi mažiau finansinių įsipareigojimų, todėl natūraliai jaučiasi finansiškai laisvesni. Dalis jų dirba augančiose industrijose, gyvena nuomojamuose būstuose, dažniau keičia darbą ir gali greitai prisitaikyti prie didesnių pokyčių. Valdant finansus tai suteikia pasitikėjimo ir optimizmo.“
Įtampos zona: 50–59 metai
Visiškai kitokia nuotaika vyrauja tarp priešpensinio amžiaus gyventojų. 50–59 m. amžiaus grupėje finansinis optimizmas blėsta – kad gali leisti sau viską ir dar sutaupyti, teigia tik 6 proc. respondentų.
„Tai amžiaus tarpsnis, kai finansiniai įsipareigojimai dažniausiai būna didžiausi, – pastebi ekspertė. – Būsto paskolos, automobilio lizingas, vaikų išlaikymas ar studijos – visa tai sukuria natūralų finansinį spaudimą.“
Pasak A. Mincienės, priešingai nei jaunimas, ši gyventojų grupė gerovę suvokia ne per kasdienį patogumą, bet per ilgalaikį stabilumą, todėl bet koks neužtikrintumas jiems kelia didesnę emocinę įtampą.
Sostinės efektas
Geografinė analizė rodo, kad „laimingiausia“ piniginė yra Vilniuje. Čia savo finansinę padėtį kaip labai gerą vertina 17 proc. gyventojų.
Tuo tarpu kiti didmiesčiai atsilieka daugiau nei dvigubai:
- Kaune labai gerai jaučiasi 7 proc.
- Klaipėdoje – tik 4 proc. gyventojų.
„Didmiesčiai, o ypač sostinė, pasižymi didesniu darbo vietų pasirinkimu, aukštesniais atlyginimais ir platesnėmis įsidarbinimo galimybėmis. Todėl nieko nuostabaus, kad Vilniaus gyventojų vertinimai yra optimistiškesni“, – teigia „Luminor“ atstovė.
Svarbiau nei pajamos – įpročiai
Lyginant su kaimynais, situacija Baltijos šalyse panaši. Latvijoje savo finansinę padėtį gerai vertina 34 proc., Estijoje – 27 proc. gyventojų. Visur stebima ta pati tendencija – jaunimas jaučiasi geriau nei vidutinio amžiaus žmonės.
Tačiau A. Mincienė pabrėžia esminę taisyklę: gera finansinė savijauta dažnai priklauso ne tik nuo uždirbamos sumos, bet ir nuo finansinės drausmės.
„Kartais svarbiausia ne amžius ar gyvenamoji vieta, o tai, kaip planuojame savo finansus. Kai nuosekliai taupome, atsakingai prisiimame įsipareigojimus ir sekame išlaidas – stabilumą išlaikyti paprasčiau. Finansinei drausmei tapus įpročiu, savijauta pagerėja nepaisant ekonominių ciklų“, – reziumuoja ekspertė.
Apklausą „Luminor“ banko užsakymu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2025 metų lapkričio mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Kiekvienoje šalyje apklausta apie 1000 gyventojų (18–74 m.).
