Naujas klimato tyrimas rodo, kad tai, ką šiandien laikome išimtine karščio vasara, po kelių dešimtmečių gali tapti nauja norma. Mokslininkai įspėja: šiltasis sezonas Europoje, taip pat ir Lietuvoje, ateityje gali gerokai pailgėti – kai kuriais metais net iki aštuonių mėnesių. Tokie pokyčiai reikštų ne tik daugiau saulės, bet ir rimtus iššūkius sveikatai, žemės ūkiui, vandens ištekliams bei miestų infrastruktūrai.
Kas vyksta su orais ir kodėl vasara ilgėja
Tyrėjai atkreipia dėmesį į esminį procesą, vykstantį mūsų planetoje – sparčiai mažėjantį temperatūrų skirtumą tarp pusiaujo ir Arkties. Tradiciškai būtent šis skirtumas lemia didžiąsias atmosferos sroves, kurios Europoje keičia šiltus ir vėsesnius orus, atneša ciklonus, kritulius ir trumpesnius atvėsimus net vasarą.
Kai šie temperatūrų kontrastai silpnėja, oro cirkuliacija tampa vangiau kintanti. Dėl to aukšto slėgio sritys – vadinamieji anticiklonai – virš žemyno gali išsilaikyti gerokai ilgiau. Praktikoje tai reiškia, kad vasariški orai prasideda anksčiau pavasarį, užsitęsia rudenį ir vis rečiau pertraukiami vėsesnių periodų.
Mokslininkai šiuos procesus vertina analizuodami natūralius klimato archyvus – ledynų gręžinius, medžių rieves, nuosėdas – ir derindami juos su šiuolaikiniais klimato modeliais. Taip sudaromi galimi ateities scenarijai.
Iki 42 papildomų vasaros dienų – ir tai dar ne riba
Tyrimo išvados kelia nerimą. Priklausomai nuo to, kaip sparčiai ir toliau šils klimatas, Europos vasaros vidutiniškai galėtų pailgėti keliomis savaitėmis. Kraštutiniais atvejais kalbama net apie iki 42 papildomų vasaros dienų per metus.
Tai reikštų, kad kai kuriais metais šiltasis sezonas truktų ne tris ar keturis, o net septynis ar aštuonis mėnesius. Tokios sąlygos Žemėje yra buvusios prieš tūkstančius metų, kai klimatas kito dėl natūralių procesų. Tačiau esminis skirtumas tas, kad dabartiniai pokyčiai vyksta itin greitai ir daugiausia yra susiję su žmogaus veikla.
Be ilgesnės vasaros, prognozuojama ir tai, kad karščio bangos taps dažnesnės, intensyvesnės ir ilgesnės. Kritulių pasiskirstymas keisis – lietūs taps labiau epizodiniai, o sausros laikotarpiai dažnės.
Ką tai reikštų Lietuvai
Lietuvoje tokie pokyčiai būtų juntami labai aiškiai. Ilgesnė ir karštesnė vasara reikštų didesnį spaudimą žemės ūkiui. Dirvožemis greičiau išdžiūtų, augalai patirtų lėtinį vandens trūkumą, o derliaus stabilumas taptų labiau priklausomas nuo drėkinimo sistemų ir ekstremalių orų.
Miškai taptų labiau pažeidžiami gaisrų, ypač sausų ir karštų vasarų metu. Vandens ištekliai galėtų tapti nuolatine problema – ilgesni sausringi laikotarpiai mažintų upių debitą, paveiktų požeminio vandens atsargas ir didintų konfliktus tarp skirtingų vartotojų.
Sveikata ir miestai – dar vienas iššūkis
Tyrėjai pabrėžia, kad ilgesnės vasaros reikštų didesnę naštą visuomenės sveikatai. Karštos dienos ir šiltos naktys ypač pavojingos vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir sergantiems lėtinėmis ligomis. Miestuose vadinamasis „šilumos salos“ efektas sustiprėtų – betonas ir asfaltas kauptų karštį, o naktimis temperatūra nenukristų iki komfortiško lygio.
Tai reikštų didesnį energijos poreikį vėsinimui, dažnesnius sveikatos sutrikimus ir poreikį iš esmės pergalvoti miestų planavimą – daugiau žalumos, pavėsio, vandens telkinių ir geresnę pastatų izoliaciją.
Daugiau saulės – bet ir daugiau atsakomybės
Tyrimas aiškiai parodo, kad ilgesnė vasara nėra vien tik „gražesni orai“. Tai signalas, kad klimato kaita keičia ne pavienes dienas, o visą sezonų struktūrą. Kartu su šiluma ateina poreikis iš esmės peržiūrėti žemės ūkio praktiką, vandens valdymą, infrastruktūrą ir prevencines priemones.
Mokslininkai pabrėžia: kuo ilgiau atidėliojami sprendimai dėl klimato kaitos mažinimo, tuo labiau tokie scenarijai taps realybe. O vasara, trunkanti beveik aštuonis mėnesius, gali tapti ne sensacinga prognoze, o kasdieniu Lietuvos gyvenimo fonu.
Šaltinis: https://www.fr.de/panorama/sommer-bald-acht-monate-lang-neue-klimastudie-enthuellt-schier-unglaubliche-wetter-szenarien-zr-94121682.html
I gatvę išeikit ir apsidairykit…