Purūs, lengvi pyragaičiai – svajonė, tačiau dažnai rezultatas toli gražu ne idealus dėl trijų dažnų, bet lengvai ištaisomų klaidų.
Pirma klaida: per daug miltų
Pirmoji ir pagrindinė klaida yra per didelis miltų kiekis minkant. Daugelis žmonių deda miltus tol, kol tešla nustoja lipti prie rankų, tačiau taip gaunama tanki, „guminė” tekstūra. Tešla turi likti minkšta ir šiek tiek lipni – tai pakankamai drėgmės ženklas, kad gerai pakiltų.
Antra klaida: netinkama temperatūra
Antra klaida – netinkama ingredientų ir aplinkos temperatūra. Naudojant šaltus produktus (kiaušinius, pieną, vandenį) arba minkant tešlą skersvėjyje, mielių darbas sulėtėja.
Ingredientai turi būti šilti (apie 30–35 °C), o kildinimo vieta – šilta ir be skersvėjų. Šaltis sulėtina rūgimą ir tešla nespėja tinkamai pakilti.
Šilta aplinka aktyvina mieles, užtikrindama aktyvų anglies dioksido burbuliukų susidarymą, kurie sukuria porėtą struktūrą.
Trečia klaida: skubėjimas
Trečia kritinė klaida – skubėjimas formuoti ir kepti tešlą, kuri dar nepakankamai pakilo. Tešla, kuri nepakankamai pakilo, nespėjo įgyti norimos struktūros.
Tešla turėtų bent padvigubėti, lengvai paspaudus tapti labai puri ir elastinga. Kočiojant ir formuojant paplotėlius, jiems taip pat reikia laiko pakilti.
Prieš kepant orkaitėje, pyragai turėtų pastebimai padidėti. Praleidus kildinimo laiką, pyragai kepdami vos pakils arba sutrūkinės.
Kepimo temperatūra
Kepimo temperatūra taip pat svarbi. Per aukšta temperatūra akimirksniu sukietins plutelę ir neleis pyragams pakilti. Geriau pradėti kepti vidutinėje temperatūroje (180–190 °C), sudarant sąlygas „išsipūsti”.
Vengdami šių trijų klaidų – per didelio miltų kiekio, šaltumo ir skubėjimo – garantuotai gausite purius pyragus.