Daugelis pritars, kad nėra nieko skaniau už naminį pyragą ar bandeles su gausiu, drėgnu aguonų įdaru. Tačiau neretai šeimininkės vengia šio malonumo vien dėl ilgo ir varginančio proceso – juk niekas nenori, kad įdaras girgždėtų tarp dantų ar būtų sausas. Šiandien pamirškite senovines mėsmales ir vargus virtuvėje. Parodysime, kaip trimis skirtingais būdais lengvai paruošti idealų aguonų įdaro pagrindą, kad jis būtų kvapnus, o konsistencija primintų švelnų kremą.
Kiekvienas kulinaras turi savo paslapčių, tačiau norint gauti tobulą rezultatą, svarbiausia žinoti, kaip teisingai apdoroti sėklas. Šiame eksperimente išbandėme tris populiarius metodus ir aptarėme kiekvieno varianto niuansus, kad galėtumėte išsirinkti jums tinkamiausią. Bandymams mums prireiks standartinio kiekio – 200 g aguonų sėklų. Priklausomai nuo pasirinkto būdo, papildomai naudosime cukrų (jis čia atlieka ne tik saldiklio vaidmenį), o vienam iš variantų prireiks pieno bei verdančio vandens. Tikslas vienas – minkštos, aromatingos ir puikiai sumaltos aguonos be jokio vargo.
Pirmasis metodas: klasikinis plikymas ir kruopštus brinkinimas
Šis būdas reikalauja šiek tiek daugiau kantrybės, tačiau rezultatas tikrai to vertas, jei vertinate tradicinį paruošimą. Procesas prasideda nuo higienos – aguonų sėklas būtina kelis kartus kruopščiai nuplauti, kad pasišalintų visos dulkės ir nešvarumai. Tuomet švarias sėklas užpilame verdančiu vandeniu ir, uždengę dangčiu, paliekame ramybėje apie 10 minučių. Tačiau tai tik pirminis etapas. Nupylus pirmąjį vandenį, procedūrą kartojame: vėl užpilame verdančiu vandeniu, uždengiame ir šįkart indą dar ir gerai apvyniojame rankšluosčiu, kad šiluma išsilaikytų kuo ilgiau. Taip paliekame aguonas brinkti apie 30–40 minučių.
Praėjus šiam laikui, labai svarbu visiškai pašalinti skystį. Aguonų sėklas supilame į tankų kiaurasamtį ir paliekame nuvarvėti tiek, kad jos taptų beveik sausos – perteklinė drėgmė įdarui nereikalinga. Galiausiai, paruoštas sėklas sumalame galingu trintuvu (blenderiu). Čia į pagalbą pasitelkiame cukrų – beriame jį palaipsniui, maždaug tris šaukštus. Cukrus padeda sėkloms geriau susitrinti, kol masė tampa vientisa, minkšta ir paruošta naudojimui kepiniuose.
Antrasis metodas: virimas piene – absoliutus favoritas
Jei ieškote būdo, kuris suteiktų įdarui ypatingo švelnumo, šis variantas jus sužavės. Kaip ir pirmuoju atveju, pradedame nuo aguonų plovimo. Švarias sėklas suberiame į puodą ir užpilame pienu. Svarbu laikytis proporcijos: pieno turi būti dvigubai daugiau nei aguonų. Mišinį užviriname ir ant vidutinės ugnies verdame apie penkias minutes. Tuomet nukeliame puodą nuo viryklės, uždengiame dangčiu ir leidžiame viskam pastovėti apie 20 minučių. Per tą laiką aguonos ne tik išbrinksta, bet ir prisigeria pieno riebalų, kas suteikia joms neįtikėtino minkštumo.
Po brinkinimo nupilame skystį, aguonas sukrečiame į kiaurasamtį ir sutriname trintuvu. Šiame etape taip pat palaipsniui įberiame cukraus, tačiau pastebėsite įdomų dalyką – net ir be didelio cukraus kiekio, piene virtos aguonos malasi itin lengvai, o jų skonis tampa ypač subtilus ir turtingas. Iš visų trijų išbandytų būdų, būtent šis variantas su pienu pasirodė esąs geriausias. Įdaras gaunasi sodresnis, kremiškesnis ir tiesiog tirpsta burnoje, todėl puikiai tinka prabangesniems kepiniams.
Trečiasis metodas: greičiausias kelias skubantiems
Šis būdas skirtas tiems, kurie neturi laiko ilgiems brinkinimams, tačiau jis turi vieną svarbią sąlygą – tinka tik aukštos kokybės ir labai švarioms aguonoms, nes jų neplausime. Procesas prasideda sausoje keptuvėje storu dugnu. Suberiame sausas aguonas ir kaitiname jas ant silpnos ugnies apie septynias minutes, nuolat maišydami. Čia svarbiausia akylumas – jokiu būdu nedidinkite ugnies, nes aguonos yra labai jautrios karščiui ir gali akimirksniu sudegti, o tai sugadins visą skonį.
Jei aguonos kokybiškos, kaitinant jos pasidengs lengvu aliejiniu blizgesiu ir paskleis malonų aromatą. Šiek tiek atvėsusias sėklas beriame į trintuvą ir būtinai sumalame kartu su cukrumi. Šiuo atveju cukrus veikia kaip abrazyvas – kietos kristalų dalelės padeda mechaniškai sutrinti pakepintas sėklas. Tai greitas ir efektyvus būdas, suteikiantis įdarui intensyvų, tarsi riešutinį poskonį.
Kodėl verta rinktis naminį įdarą?
Nesvarbu, kurį metodą pasirinksite, namuose ruoštas aguonų įdaras visada pranoks pirktinį. Aguonos mūsų kultūroje nuo seno užima ypatingą vietą – jos laikomos saulės, vaisingumo, grožio ir stiprios giminės simboliu. Tad nenuostabu, kad jos taip dažnai naudojamos tradiciniuose šventiniuose kepiniuose. Išbandykite šiuos metodus, atraskite savo mėgstamiausią ir gaminkite su malonumu, džiugindami save bei savo artimuosius gardžiausiais kepiniais.
