Atrodo paprasta: ant obuolio atsirado maža pelėsio dėmelė, nupjauni ją ir ramiai suvalgai likusią dalį. Tačiau mokslininkai ir maisto saugos specialistai perspėja – toks elgesys gali būti pavojingas sveikatai. Pelėsis nėra tik paviršinis nešvarumas. Tai – gyvas organizmas, kuris įsiskverbia giliau, nei mato žmogaus akis.
Kodėl pelėsis ant obuolių pavojingas
Pelėsis – tai mikroskopinių grybų kolonija. Ant vaisiaus matomas apnašas tėra ledkalnio viršūnė. Po oda plinta plonos siūlinės struktūros, vadinamos grybiena, kurios skverbiasi į vaisiaus minkštimą. Kartu su jomis atsiranda mikotoksinai – kenksmingos cheminės medžiagos, kurias pelėsiai išskiria į aplinką.
Šie toksinai yra itin atsparūs – nei verdant, nei kepant jie nesuyra. Todėl nupjovus matomą pelėsio vietą, likusioje obuolio dalyje mikotoksinai vis tiek gali išlikti. Jie neturi nei skonio, nei kvapo, todėl žmogus net nepajunta, kad suvalgo užkrėstą produktą.
Ilgalaikis jų vartojimas gali apkrauti kepenis, silpninti imuninę sistemą, trikdyti virškinimą, o didesnės dozės – net sukelti rimtus sveikatos sutrikimus.
Kodėl neužtenka tiesiog nupjauti pelėsio
Nupjauti supelijusią vietą – pavojingas savęs raminimo būdas. Nors atrodo, kad pašalinote visą pažeistą plotą, grybiena dažnai išplinta giliau nei matosi plika akimi. Tai ypač aktualu minkštesniems arba puskiečiams vaisiams – tokiems kaip obuoliai, kriaušės ar persikai.
Net jei vaisius po pjovimo atrodo švarus ir kvepia normaliai, jis gali būti persisunkęs mikotoksinais. Todėl maisto saugos ekspertai vieningai pataria – pastebėjus bent menkiausią pelėsio žymę, tokį vaisių reikia išmesti visą.
Iš kur atsiranda pelėsis ant vaisių
Pelėsio sporos yra visur – ore, ant rankų, net ant kitų vaisių paviršiaus. Kai aplinkoje susidaro palankios sąlygos – drėgmė, šiluma ir prasta oro cirkuliacija – jos ima sparčiai daugintis.
Pakanka menkiausio įbrėžimo ar įtrūkimo ant obuolio odelės, kad sporos patektų į vidų. Transportuojant ar laikant vaisius, šie pažeidimai atsiranda labai lengvai. Šaldytuve pelėsis vystosi lėčiau, tačiau ir ten kai kurios rūšys geba augti net prie žemos temperatūros.
Jeigu šalia laikomas bent vienas pradėjęs gesti vaisius, užkratas greitai plinta – todėl vienas supelijęs obuolys gali sugadinti visą dubenį.
Kaip apsaugoti obuolius nuo pelėsio
Kad obuoliai išliktų švieži, rinkitės tik nepažeistus, sausai nuvalytus vaisius. Laikykite juos vėsioje, sausoje ir gerai vėdinamoje vietoje – geriausia 2–6 °C temperatūroje, atskirame šaldytuvo stalčiuje.
Kas kelias dienas patikrinkite vaisius ir pašalinkite tuos, kuriuose atsiranda minkštų dėmių ar tamsesnių taškelių.
Venkite obuolių laikyti šalia bananų ar kriaušių – šie vaisiai išskiria etileno dujas, kurios pagreitina nokimą ir gendimą.
Papildomai galite laikyti obuolius popieriniuose maišeliuose ar virtuviniuose rankšluosčiuose, kurie sugeria drėgmės perteklių ir sumažina pelėsio riziką.
Išvada
Jeigu ant obuolio pamatėte pelėsį – nebandykite jo „gelbėti“. Net maža dėmelė reiškia, kad visas vaisius jau užkrėstas. Tokį obuolį geriau išmesti ir patikrinti kitus šalia laikytus vaisius. Tai ne išrankumas – tai sveikas atsargumas, kuris gali apsaugoti nuo nematomos, bet realios grėsmės jūsų sveikatai.
