Yra patiekalų, kurie niekada neišeina iš mados – ne todėl, kad juos reklamuoja nauja dietų banga, o todėl, kad jie turi vieną ypatingą savybę: užtenka vieno kvapo, ir grįžta vaikystė. Blynai yra būtent tokie. Dar prieš paragaujant, virtuvėje pasklinda sviesto ir keptos tešlos aromatas, o su juo ateina tas senas, jaukus pojūtis – kai namai pilni šilumos, o ant stalo viskas paprasta, bet tikra.
Lietuvoje blynai (arba ploni, lietiniai blynai) yra kone universali klasika: tinka tiek pusryčiams, tiek savaitgalio pietums, tiek vakarinei „ko nors saldaus“ nuotaikai. Ir nors atrodo, kad receptas visiems žinomas, realybėje būtent blynai dažnai išduoda: tai prilimpa, tai plyšta, tai gaunasi kieti, tai tampa guminiai. Močiutės blynas turėjo paslaptį – jis buvo paprastas, bet pagamintas teisingai. Šis receptas būtent toks: minimalus, aiškus, patikrintas ir toks, kuris pavyksta net tada, kai kepate paskubomis.
Močiutės blynų formulė: mažai ingredientų, bet svarbi tvarka
Šio recepto stiprybė slypi ne egzotiškuose prieduose, o tekstūroje. Tešla turi būti vientisa, švelni, lengvai bėganti, bet ne vandeninga. Blynai turi gautis auksiniai, elastingi, nesutrūkinėjantys ir lengvai apsiverčiantys. Būtent taip kepdavo močiutės: be gudrybių, bet su tikslumu.
Blynams, kurių užtenka maždaug 8–10 porcijų (priklausomai nuo keptuvės ir storio), reikia vos kelių kasdienių produktų: miltų, pieno, kiaušinių, trupučio cukraus, druskos ir šiek tiek riebalų kepimui. Jei norisi ypatingo purumo, į tešlą galima įpilti gazuoto vandens – tai sena, bet itin veiksminga virtuvės detalė, kuri tešloje sukuria smulkių oro burbuliukų ir padaro blynus lengvesnius.
Ingredientai (8–10 blynų)
Šiam variantui tinka įprasti lietuviški produktai, jokios specifikos nereikia – svarbu tik proporcijos ir kokybiškas išmaišymas.
Jums reikės 250 g kvietinių miltų, apie 500 ml pieno, 3 M dydžio kiaušinių, 2 šaukštų cukraus, žiupsnelio druskos ir šaukštelio vanilinio cukraus. Kepimui tiks sviestas arba neutralus aliejus. Jei norisi, kad blynai būtų lengvesni ir puresni, papildomai galima įpilti apie 100 ml itin gazuoto mineralinio vandens.
Jeigu planuojate sūrius blynus, cukrų ir vanilinį cukrų tiesiog išbraukite – tešla gausis neutrali ir puikiai tiks įdarams.
Kaip paruošti tešlą, kad blynai nepavyktų tik teoriškai
Pirmiausia miltai suberiami į didelį dubenį. Tada įmušami kiaušiniai ir pamažu supilamas pienas. Sudedamas cukrus, vanilinis cukrus ir druska. Tešla plakama šluotele arba mikseriu tol, kol tampa visiškai vientisa – be gumuliukų. Svarbu neskubėti: jei miltai supilami į skystį neapgalvotai, gumulai išlieka net ir plakant ilgai.
Tačiau pagrindinis močiutės triukas ne čia. Esminė taisyklė – leisti tešlai pailsėti. Kai tešla pastovi 15–20 minučių, miltai išbrinksta, glitimas stabilizuojasi, o blynai kepant tampa minkštesni, tolygesni ir mažiau linkę plyšti. Būtent ši pauzė dažnai atskiria „kažką iškepiau“ nuo „iškepti tobuli blynai“.
Kepimas: temperatūra daro daugiau nei ingredientai
Keptuvė turi būti įkaitinta iki tinkamos temperatūros – tai reiškia, kad įpylus tešlą ji turi šiek tiek sušnypšti, bet neturi pradėti degti. Jei keptuvė per šalta, blynai sugeria riebalus ir tampa sunkūs. Jei per karšta – apdega kraštai, o vidus nespėja gražiai iškepti, tešla trūkinėja.
Įkaitus keptuvei dedamas plonas sviesto arba aliejaus sluoksnis. Tuomet samteliu įpilama tešlos ir greitai, vos keliais judesiais, paskirstoma per visą keptuvės plotą. Po 1–2 minučių, kai blyno kraštai pradeda lengvai kilti, o apačia įgauna auksinį atspalvį, blynas atsargiai apverčiamas ir kepamas dar keliasdešimt sekundžių.
Jei kepate su sviestu, verta žinoti ir dar vieną mažą, bet svarbų dalyką: tarp blynų keptuvę galima trumpam nukelti nuo ugnies, kad sviestas nesudegtų, o temperatūra nesukiltų per daug. Taip blynas ne tik gražiau apskrunda, bet ir išlaiko švelnų skonį.
Kaip patiekti, kad būtų „kaip tada“
Močiutės blynai niekada nebuvo tik tešla. Jie visada turėjo „priedą“, kuris sukuria ritualą. Lietuvoje klasika – blynai su cukrumi ir cinamonu, su uogiene, su varške, su obuoliene ar su grietine. Ypač jaukiai dera obuolių tyrė arba kompotas – toks, kuris primena vaikystės stiklainiukus rūsyje.
Tačiau blynai puikiai tinka ir kaip rimtas maistas. Sūrūs variantai Lietuvoje taip pat labai „močiutiški“: su kumpiu ir sūriu, su grybais, su špinatais, varške, net su rūkyta lašiša ir tepamu sūriu, jei norisi modernesnio varianto. Blynas turi vieną privalumą – jis priima bet kokį įdarą ir nepyksta.
Rezultatas, kuris visada pavyksta
Šis receptas veikia todėl, kad remiasi ne gudrumu, o taisyklėmis: tešla turi pailsėti, keptuvė turi būti tinkamai įkaitinta, o kepimas – ramus ir tolygus. Jei šie trys dalykai įvyksta, blynai išeina tokie, kokius prisimename: auksiniai, minkšti, elastingi ir tokie, kuriuos norisi valgyti dar šiltus, ką tik iš keptuvės.
Ir galbūt tai yra tikrasis močiutės recepto stebuklas: jis ne tik pamaitina, bet ir sugrąžina namų jausmą.
