Bulvės – vienas dažniausių ir įprasčiausių produktų lietuvių virtuvėje. Jas verdame, kepame, laikome sandėliukuose ar rūsiuose mėnesiais, dažnai net nežiūrėdami į jų išvaizdą. Tačiau specialistai perspėja: net ir nedidelis bulvės spalvos pokytis gali būti signalas, kad ji tapo pavojinga sveikatai.
Ypač dėmesį reikėtų atkreipti į žalsvą bulvės odelę. Tai nėra tik estetinis defektas – tokia spalva rodo, kad gumbe pradėjo kauptis solaninas, natūralus toksinas.
Kodėl bulvės pažaliuoja?
Bulvės žaliuoja tada, kai ilgą laiką būna veikiamos šviesos. Reaguodamos į ją, jos pradeda gaminti chlorofilą – žalią pigmentą, kuris pats savaime nėra pavojingas. Tačiau kartu su chlorofilu suaktyvėja ir solanino gamyba.
Žalia spalva dažnai tampa matoma tik nulupus ar pakrapščius odelę. Jei po ja matosi žalsvas sluoksnis, tai reiškia, kad bulvė ilgai gulėjo šviesoje, o solanino kiekis joje galėjo gerokai padidėti.
Kas yra solaninas ir kodėl jis pavojingas?
Solaninas – tai natūralus glikoalkaloidas, kurį bulvės naudoja kaip apsaugą nuo vabzdžių, pelėsių ir kitų aplinkos veiksnių. Nedideliais kiekiais jo yra kiekvienoje bulvėje, tačiau netinkamomis laikymo sąlygomis jo koncentracija gali staigiai išaugti.
Per didelis solanino kiekis žmogui gali sukelti:
- pykinimą ir skrandžio skausmus,
- virškinimo trakto dirginimą,
- galvos svaigimą,
- sunkiais atvejais – neurologinius sutrikimus.
Ši medžiaga veikia nervų sistemą ir gali paveikti žarnyno sienelių pralaidumą, todėl apsinuodijimas solaninu nėra menkniekis.
Ar pakanka bulvę nulupti?
Dažnas mano, kad užtenka nulupti bulvę ir problema išspręsta. Deja, tai ne visai tiesa.
Didžiausia solanino dalis kaupiasi po odele, tačiau nulupus pašalinama tik apie 30 proc. šio toksino. Likusi dalis lieka pačiame gumbe.
Dar svarbiau tai, kad solaninas yra atsparus karščiui. Jis nesuyra nei verdant, nei kepant, nei ruošiant orkaitėje. Tai reiškia, kad pastebimai pažaliavusios bulvės ir po terminio apdorojimo išlieka pavojingos.
Kada bulves būtina išmesti?
Yra keli aiškūs atvejai, kada bulvių geriau nebegelbėti:
- jei žalsva dėmė labai maža, ją galima nupjauti ir likusią dalį sunaudoti,
- jei žalias atspalvis apima didelę bulvės dalį – ją būtina išmesti,
- jei bulvė ne tik pažaliavusi, bet ir pradėjusi dygti, tai beveik visada reiškia didelę solanino koncentraciją.
Tokios bulvės netinka maistui, net jei iš išorės dar atrodo „pakenčiamos“.
Kaip išvengti solanino kaupimosi?
Didžiausią reikšmę turi tinkamas laikymas. Specialistai pataria:
- bulves laikyti tamsioje ir sausoje vietoje,
- palaikyti 6–10 °C temperatūrą,
- vengti šaldytuvo ir tiesioginių saulės spindulių,
- laikyti popieriniuose ar drobiniuose maišuose, o ne plastike,
- reguliariai perrinkti ir pašalinti dygstančius ar žaliuojančius gumbus.
Svarbu žinoti, kad solanino gamtoje randama ir kituose augaluose, pavyzdžiui, pomidoruose ar baklažanuose, tačiau ten jo kiekiai nedideli ir nepavojingi. Bulvėse netinkamomis sąlygomis solanino kiekis gali padidėti net iki 100 kartų.
Apibendrinimas
Žalsva bulvė – ne smulkmena ir ne tik išvaizdos problema. Tai aiškus ženklas, kad gumbas gali būti pavojingas sveikatai. Jei tokias bulves randate savo sandėliuke, geriausias sprendimas – jų nebevalgyti ir išmesti. Šiuo atveju atsargumas tikrai svarbesnis už taupymą.
