Ar kada nors jums teko patirti, kaip tobulos picos vakaras virto kulinariniu košmaru? Entuziastingai minkote tešlą, ji puikiai iškilo, bet vos tik pabandote ją iškočioti, ji pradeda gyventi savo gyvenimą: limpa prie stalo, prie rankų, plyšta ir, regis, tyčiojasi iš jūsų pastangų.
Ar ši situacija skamba pažįstamai? Neskubėkite nusivilti ir kreiptis į maisto pristatymo tarnybą. Lipnios tešlos problema – ne nuosprendis, o tik ženklas, kad turite suprasti jos „prigimtį”. Paverskime šį lipnų nemalonumą jūsų maža kulinarine pergale.
Problemos diagnozė: kodėl tešla „maištauja”?
Prieš kovojant su lipnumu, svarbu suprasti, iš kur jis kyla. Dažniausiai tešla taip elgiasi ne dėl jūsų kulinarinių įgūdžių stokos, o dėl labai specifinių fizinių procesų. Paprastai yra trys pagrindiniai „kaltininkai”: hidratacija, glitimas ir temperatūra.
Didelė hidratacija
Tai vandens kiekio procentas miltų atžvilgiu. Didelės hidratacijos tešla (daugiau nei 70%) suteikia neįtikėtinai purią ir traškią plutelę, tačiau ji iš esmės yra daug lipnesnė. Tai ne klaida, o recepto ypatybė.
Silpnas glitimo tinklas
Glitimas yra tešlos baltymų „karkasas”, kuris sulaiko drėgmę. Jei tešla nebuvo pakankamai ilgai minkoma, šis karkasas bus silpnas ir vanduo išsiskirs į paviršių, sukeldamas lipnumą.
Neteisinga temperatūra
Ar ką tik išėmėte tešlą iš šaldytuvo? Nenuostabu, kad ji lipni! Šaltas glitimas yra labai įtemptas ir neelastingas. Tešlai reikia laiko „sušilti” ir atsipalaiduoti kambario temperatūroje.
Šių veiksnių supratimas yra pusė darbo. Jūs „gydote” ne tik simptomą, bet ir pagrindinę priežastį.
Meistriškumo klasė jūsų virtuvėje: nuo lipnios iki tobulos
Dabar, kai pažįstame priešą iš arti, laikas pereiti prie praktinių veiksmų. Ką galite padaryti, kad tešla taptų jūsų paklusniu pagalbininku? Štai keletas patikrintų gudrybių, kurias naudoja net profesionalūs picų kepėjai.
1. Leiskite tešlai pastovėti
Išėmę tešlą iš šaldytuvo, palikite ją dubenyje po rankšluosčiu 20–40 minučių. Per šį laiką ji sušils, atsipalaiduos glitimas ir su ja bus daug lengviau dirbti.
2. Įvaldykite miltų naudojimo meną
Svarbiausia – po truputį. Nekraukite kalno miltų ant stalo, nes kitaip „perkočiosite” tešlą ir pica bus sausa. Lengvai pabarstykite darbinį paviršių miltais, padėkite ant jo tešlos rutulį ir pabarstykite viršų. Jaučiate, kad tešla pradeda lipti? Įberkite šiek tiek daugiau miltų. Svarbu naudoti tuos pačius miltus, kuriuos naudojote tešlai gaminti.
3. Aliejus – jūsų slaptasis sąjungininkas
Jei tešla per šlapia, pabandykite rankas ir kočėlą patepti trupučiu alyvuogių aliejaus. Tai sukurs ploną sluoksnį, kuris neleis tešlai prilipti ir suteiks plutelei malonų skonį.
4. Rankos geriau nei kočėlas
Tikri italai picos tešlą formuoja rankomis. Šis metodas leidžia geriau pajusti jos tekstūrą, išvengti brangių oro burbuliukų išspaudimo ir sumažinti sąlytį su paviršiumi. Pradėkite nuo centro, pirštais švelniai tempdami tešlą link kraštų.
Išvada
Kaip matote, paslaptis slypi ne kovoje su tešla, o jos supratime. Lipnumas nėra trūkumas, o dažnai aukštos kokybės, gerai sudrėkintos tešlos požymis, žadantis neprilygstamą rezultatą. Šį procesą laikykite ne išbandymu, o kūrybiniu dialogu. Truputis kantrybės, tinkama technika ir pamatysite, kaip kaprizinga lipni masė virs tobulu, elastingu pagrindu jūsų būsimai mėgstamai picai. Skanaus!
