Ryžių kaina neretai verčia suglumti – ypač jei kalbame apie tikrai gerą, aukštos kokybės produktą. Tačiau prieš burnojant dėl kainos verta paklausti savęs: ar įsivaizduojate, kiek pastangų ir resursų pareikalauja šio grūdo kelias iki mūsų stalo?
Ryžių laukai yra tikra regimybė. Kartais jie sudaryti iš daugybės terasų, primenančių gamtos architektūros stebuklą. Tačiau už šio grožio slypi sunkus darbas. Ten, kur Europoje dirbtų traktoriai, Azijoje žmonės neretai iki šiol dirba rankomis. Darbas varginantis, alinantis, bet būtent taip užauginamas pagrindinis milijonų žmonių maistas.
Ryžiai auginami jau daugiau kaip 7 tūkstančius metų, o per tą laiką sukurta apie 8 tūkstančius jų veislių. Šiandien ryžiai – ne tik Pietryčių Azijos virtuvės pagrindas, bet ir ištisų šalių ekonomikos ramstis. Daugiausia jų užaugina Kinija – per metus daugiau kaip 140 milijonų tonų. Šiek tiek mažiau, bet taip pat reikšmingai, šia kultūra užsiima Brazilija, JAV, Australija, Turkija ir net Europa.
Ir vis dėlto ryžių auginimas turi vieną išskirtinę savybę – jie auginami užlietose lygumose. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai vandens mylėtojas augalas, tačiau tiesa kitokia. Ryžiams nebūtina stovėti vandenyje, tačiau vandens sluoksnis tampa natūraliu skydu nuo piktžolių. Užlietuose laukuose jos paprasčiausiai nesugeba išgyventi, o ūkininkams nereikia nei vargti rankomis, nei naudoti chemikalų. Tokia gudrybė išsprendžia vieną didžiausių problemų, galinčių nuskriausti derlių.
Vis dėlto šis metodas turi ir kainą. Užlietos plantacijos tampa dideliu metano šaltiniu – šis dujų išsiskyrimas sudaro apie 60 proc. viso metano kiekio, prisidedančio prie klimato kaitos. Taigi, paradoksalu: ryžių auginimas yra draugiškesnis žmogaus sveikatai, bet kenksmingesnis planetai.
Kaip visa tai atrodo praktikoje? Pirmiausia ryžiai daiginami specialiose dėžėse, vėliau sodinami rankomis į užlietą lauką. Likus maždaug dviem savaitėms iki derliaus, vanduo nuleidžiamas, o grūdai sunoksta. JAV metodai kitokie – ten sėklos barstomos tiesiai iš lėktuvų, kai kurios veislės net auginamos be vandens užliejimo, tačiau tokiu atveju derlius mažėja dėl piktžolių.
Ir dar viena smulkmena, kuri aktuali jau mūsų virtuvėje: prieš virimą ryžius verta nuplauti. Taip pašalinamos priemaišos ir krakmolo perteklius, kuris verda virsta lipnia mase. Jei norite purių ryžių, plovimas būtinas. Vis dėlto yra patiekalų, tokių kaip risotas, kur krakmolo reikia, todėl ryžių ten neskalaujama.
Ryžių kelias nuo lauko iki lėkštės ilgas, sunkus ir net prieštaringas aplinkosaugos požiūriu. Tad galbūt verta kitaip pažvelgti į jų kainą – juk už kiekvieno grūdo slypi tūkstantmečių tradicijos, milžiniškas darbas ir žmonijos išradingumas.
