Koks medus yra vertingiausias ir ar jį galima kaitinti: bitininko galutinis atsakymas

Medaus nauda žmogaus sveikatai žinoma nuo seniausių laikų, tačiau dažnai pamirštama, kad skirtingų rūšių medus pasižymi nevienoda sudėtimi ir poveikiu. Bitininkas Aleksejus Melničenka paaiškina, kaip atskirti vertingiausias rūšis, kaip teisingai laikyti medų ir kokia temperatūra jam iš tikrųjų kenkia.

Kuris medus laikomas vertingiausiu?

Medaus savybės priklauso nuo to, kokių augalų nektarą bitės surinko. Skirtingos rūšys pasižymi unikalia sudėtimi ir gali būti naudingos esant tam tikroms sveikatos būklėms.

Akacijų medus pasižymi dideliu fruktozės kiekiu ir mažiau didina gliukozės koncentraciją kraujyje. Dėl to jis dažnai rekomenduojamas žmonėms, kurių organizmas jautrus cukraus šuoliams, įskaitant sergančius diabetu.

Rapsų medus turi daug gliukozės, todėl kristalizuojasi labai greitai, tačiau dėl sudėties bitininkai jį neretai rekomenduoja žmonėms, turintiems skydliaukės problemų.

Liepų medus tradiciškai laikomas vienu veiksmingiausių peršalimui ir kosuliui palengvinti. Jis tinka sergant ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis.

Įvairių žiedų medus laikomas universaliu, nes bitės renka nektarą iš kelių rūšių augalų. Tokiuose meduose būna didelis mikroelementų ir biologiškai aktyvių medžiagų spektras, todėl jis tinkamas kasdieniam vartojimui.

Bitininkai pabrėžia, kad jei žmogui reikalingas medus konkretiems sveikatos tikslams, geriausia rinktis monoflorinį medų – tokį, kuriame daugiau nei 80 proc. nektaro surinkta iš vienos augalų rūšies. Tiksliai tai nustatyti galima tik laboratorinėje analizėje.

Kaip laikyti medų, kad jis išliktų vertingas?

Medus yra natūralus konservantas – istorijoje jis net buvo naudojamas organinėms medžiagoms konservuoti. Tačiau jo savybės išlieka tik laikant tinkamomis sąlygomis.

• Medų būtina laikyti tamsioje vietoje, nes tiesioginė saulė skatina oksidaciją.
• Tinkamiausia laikymo temperatūra – iki 20 °C.
• Kristalizacija yra natūrali savybė, o ne gedimo požymis. Bitininkai net rekomenduoja palikti medų natūraliai sukietėjusį, o ne dirbtinai jį skystinti.

Jeigu norisi skystesnės konsistencijos, medų galima švelniai pašildyti tiek, kad jis suminkštėtų, bet neperkaistų.

Ar medų galima kaitinti? Ekspertas pateikia aiškų atsakymą

Daug metų vis dar ginčijamasi, ar šildant medus praranda savo naudingas savybes. Bitininkas pateikia aiškią ribą: kritinė temperatūra – 38 °C.

• Avilyje, kur bitės brandina medų, temperatūra natūraliai svyruoja 36–38 °C.
• Viršijus šią ribą, meduje pradeda irti fermentai ir dalis antioksidantų.
• Todėl medaus nereikėtų skystinti vandens vonelėje, jei vanduo karštesnis nei 40 °C.

Namuose geriau naudoti natūralų metodą – padėti stiklainį šalia šilto radiatoriaus, kad jis lėtai suminkštėtų.

Išvada

Vertingiausias medus priklauso nuo poreikių: akacijų – jautriems cukrui, liepų – peršalimui, rapsų – skydliaukei, įvairių žiedų – kasdienai. Medų būtina laikyti tamsiai ir vėsiai, o jo nereikėtų kaitinti virš 38–40 °C, kad neprarastų vertingų savybių.

Bitininko atsakymas aiškus: medų galime švelniai pašildyti, bet tik tiek, kiek leidžia gamtos nustatyta avilio temperatūra.