Kol atlyginimų augimas skamba optimistiškai, realybė parduotuvių lentynose verčia grįžti į žemę. Maisto kainos Lietuvoje vis dažniau lenkia ne tik regiono kaimynus, bet ir kai kurias turtingesnes Vakarų Europos valstybes. O tai reiškia paprastą dalyką – vis didesnę spaudimo bangą namų ūkių biudžetams.
Šalyse, kuriose kainų lygis aukštas, bet minimalus ir vidutinis darbo užmokestis dar aukštesnis, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Prancūzijoje, gyventojams lengviau amortizuoti kasdienes išlaidas maistui. Lietuvoje situacija sudėtingesnė. Nors pajamos pastaraisiais metais augo sparčiai, kainų dinamika daliai gyventojų šį efektą tiesiog „suvalgo“.
Šimtai eurų, kurie ištirpsta kas mėnesį
Maisto išlaidos Lietuvoje išlieka viena reikšmingiausių šeimos biudžeto dalių. Remiantis ankstesniais statistikos duomenimis, keturių asmenų šeima dar prieš kelerius metus maistui vidutiniškai skirdavo apie 400 eurų per mėnesį. Šiandien tokie skaičiai atrodo beveik nostalgiškai.
Finansų specialistų vertinimu, dabartinė realybė – 600–800 eurų per mėnesį, o jei įtraukiami pietūs kavinėse ar restoranų apsilankymai, suma nesunkiai peržengia 1000 eurų ribą. Galutinė suma priklauso nuo mitybos įpročių, šeimos sudėties ir gyvenimo būdo, tačiau kryptis viena – išlaidos auga greičiau nei daugelis tikėjosi.
Mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams tai tampa ne pasirinkimo, o ribojimo klausimu. Brangesni produktai keičiami pigesniais, spontaniški pirkiniai nyksta, o valgymas ne namuose tampa vis retesne prabanga.
Maisto dalis biudžete – vis dar didelė
Ekonomistai atkreipia dėmesį į struktūrinę problemą: mažesnių pajamų šalyse maistas sudaro gerokai didesnę visų vartotojų išlaidų dalį nei turtingose ekonomikose. Tai reiškia, kad net nedideli kainų svyravimai turi disproporcingai didelį poveikį perkamajai galiai.
Lietuvoje ši dalis palaipsniui mažėja, tačiau vis dar išlieka aukšta. Maistui tenka beveik penktadalis visų namų ūkių išlaidų. Tai daugiau nei daugelyje senųjų ES valstybių, kur didesnė pajamų dalis gali būti skiriama paslaugoms, laisvalaikiui ar taupymui.
Kainos virš ES vidurkio
Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad maisto ir nealkoholinių gėrimų kainų lygis Lietuvoje jau viršija Europos Sąjungos vidurkį. Skirtumas nėra drastiškas, tačiau simboliškai svarbus – šalis, ilgą laiką laikyta „pigia rinka“, palaipsniui praranda šį statusą.
Palyginimui, Lenkijoje tas pats prekių krepšelis vis dar kainuoja gerokai mažiau nei ES vidurkis. Tuo tarpu Baltijos regione kainų spaudimas išlieka vienas didžiausių, o tai mažina konkurencinį pranašumą ir didina socialinę įtampą.
„Kaina panaši, atlyginimas – ne“
Ekspertai pabrėžia esminį disbalansą. Kai kainų lygis artėja prie Vakarų Europos, o pajamos vis dar atsilieka, didžiausią naštą patiria pažeidžiamiausios grupės – minimalų atlyginimą gaunantys darbuotojai, pensininkai, socialinių išmokų gavėjai.
Ekonomikos ir verslo analitikai vis dažniau kalba apie būtinybę socialines išmokas vertinti ne nominaliai, o pagal realų kainų lygį, ypač maisto sektoriuje. Priešingu atveju net formaliai augančios išmokos gali reikšti mažėjančią realią perkamąją galią.
Rizika, kuri tampa kasdienybe
Maisto kainų augimas nebėra abstrakti statistika. Tai kasdienė patirtis, kuri keičia vartojimo įpročius, taupymo galimybes ir bendrą finansinį saugumo jausmą. Kai baziniai produktai brangsta greičiau nei pajamos, klausimas nebėra „ar tai juntama“, o „kiek ilgai tai bus tvaru“.
