Daugelis mūsų brangina senus maisto gaminimo įpročius, paveldėtus iš ankstesnių kartų. Tačiau laikai keičiasi, o kartu su jais – ir mūsų supratimas apie maisto ruošą. Kai kurie įpročiai, kadaise laikyti norma, dabar pripažįstami pasenusiais, neefektyviais ar net pavojingais. Štai penkios dažnos maisto gaminimo klaidos, kurių verta atsisakyti, kad virtuvė taptų modernesnė, saugesnė ir skanesnė.
Makaronų skalavimas po virimo
Daugelis po makaronų virimo juos nuplauna šaltu vandeniu, tikėdami, kad taip pašalinamas krakmolo perteklius, o makaronai tampa „sveikesni“. Tačiau tai klaida. Krakmolo plėvelė ant makaronų paviršiaus padeda padažui geriau prilipti, sukurdama tobulą skonio ir tekstūros derinį. Nuplovus krakmolą, padažas tiesiog nuslysta, palikdamas lėkštės dugne balutę.
Išimtis: Makaronus galima plauti ruošiant šaltas salotas, kad jie nesuliptų.
Patarimas: Po virimo makaronus nusunkite ir iškart sumaišykite su padažu, kad išlaikytumėte jų lipnumą ir skonį.
Maisto matavimas šaukštais ir puodeliais
Senose kulinarijos knygose receptai dažnai nurodo ingredientus „stiklinėmis“ ar „šaukštais“. Anksčiau tai buvo patogu, nes virtuvinės svarstyklės nebuvo plačiai prieinamos. Tačiau šiuolaikinėje virtuvėje, kur indų dydžiai skiriasi, toks matavimas yra netikslus ir gali sugadinti patiekalą. Tikslus svorio matavimas gramais užtikrina nuoseklius rezultatus, ypač kepant, kur kiekvienas gramas yra svarbus.
Patarimas: Įsigykite virtuvines svarstykles – jos nebrangios ir padės tiksliai laikytis receptų.
Skysčio pylimas į miltus
Dažna klaida – pirmiausia suberti miltus, o tada pilti skystus ingredientus. Skirtingos miltų rūšys (pvz., kvietiniai, viso grūdo) turi skirtingą glitimo kiekį ir skysčių sugėrimo savybes, todėl tešla gali tapti per tiršta ar per lipni.
Patarimas: Pirmiausia sumaišykite skystus ingredientus ir pamažu berkite miltus, kol pasieksite norimą tešlos konsistenciją. Taip lengviau kontroliuoti tekstūrą.
Kepimo sodos „gesinimas“ actu šaukšte
Daugelis vis dar „gesina“ kepimo sodą actu šaukšte, manydami, kad tai būtina tešlos purumui. Tačiau taip didžioji dalis anglies dioksido (CO2), kuris turėtų kelti tešlą, išsiskiria į orą dar prieš patekdama į tešlą.
Patarimas: Kepimo sodą sumaišykite su sausais ingredientais, o rūgštį (actą, citrinos sultis ar kefyrą) – su skystais. Sumaišius šiuos mišinius, reakcija vyks tešloje, užtikrindama purumą. Alternatyva – naudokite kepimo miltelius, kurie jau turi subalansuotą sodos ir rūgšties derinį.
Visko pjaustymas vienu peiliu ir lenta
Naudoti tą patį peilį ir pjaustymo lentą mėsai, daržovėms, vaisiams ar žalumynams – įprasta, bet pavojinga praktika. Žalioje mėsoje ar žuvyje esančios bakterijos (pvz., salmonelės, E. coli) gali užteršti paruoštus valgyti produktus, sukeldamos apsinuodijimą maistu.
Patarimas: Turėkite bent dvi pjaustymo lentas (vieną – žaliai mėsai ir žuviai, kitą – daržovėms, vaisiams, duonai) ir 3–4 peilius skirtingiems produktams. Po kiekvieno naudojimo kruopščiai plaukite įrankius.
Apibendrinimas
Šie pasenę maisto gaminimo įpročiai – nuo makaronų skalavimo iki vieno peilio naudojimo – kadaise buvo norma, tačiau šiuolaikinėje virtuvėje jie trukdo pasiekti geriausius rezultatus ir gali kelti pavojų. Atsisakydami šių klaidų, ne tik pagerinsite patiekalų skonį ir tekstūrą, bet ir užtikrinsite didesnę higieną. Laikas atnaujinti savo kulinarinius įgūdžius ir perduoti naujajai kartai tik tai, kas iš tiesų veikia!
