Tai, kas atrodo kaip sūris, ne visada juo yra. 2026-aisiais pirkėjai vis dažniau susiduria su „sūrio produktais“, kuriuose dalis pieno riebalų pakeista augaliniais pakaitalais. Vizualiai skirtumas menkas, tačiau sudėtis ir maistinė vertė – kardinaliai kitokia.
Prekybos centrų lentynos pilnos tvarkingai supakuotų gabalėlių, tačiau etiketės atskleidžia realybę. Specialistai pabrėžia, kad pirmasis filtras – produkto pavadinimas. Jei vietoje žodžio „sūris“ matote formuluotes „sūrio produktas“ arba „pieno turintis produktas“, tai signalas, kad sudėtyje gali būti augalinių riebalų, krakmolo ar tirštiklių. Tokie gaminiai dažnai pigesni, tačiau jų savybės skiriasi nuo natūralaus fermentinio sūrio.
Etiketė pasako daugiau nei dizainas
Svarbu, kokiu standartu remiasi gamintojas. Svarbiausia atkreipti dėmesį į pavadinimą. Jei matote sūrio gaminys, tai vadinasi šiame sūryje sūrio beveik nerasite. Jei matote užrašą – sūris, vadinasi, tai tikras sūris.
Natūralaus sūrio sudėtis paprastai trumpa ir aiški: pienas, raugo kultūros, šliužo fermentas, druska. Ilgas, sudėtingas ingredientų sąrašas dažnai rodo technologinį pakaitalą.
Patikrinimas namuose: elastingumas nemeluoja
Išpakavus sūrį verta atlikti elementarų testą. Ploną riekelę švelniai sulenkite. Kokybiškas fermentinis sūris bus elastingas – jis lenksis tolygiai, nelūš ir netrupės. Jei gabalėlis įtrūksta ar byrėja, tikėtina, kad struktūrą formuoja ne vien pieno baltymai.
Papildomi požymiai taip pat iškalbingi. Natūralus sūris paprastai neprilimpa prie peilio, o pernelyg ryški, nenatūraliai geltona spalva gali signalizuoti apie dažiklių ar riebalų sudėties ypatumus.
