Daugelyje virtuvių įprasta taisyklė skamba paprastai: „Prieš gaminant – nuplauk.“ Vaisiai, daržovės, grūdai, net grybai paprastai keliauja po vandeniu. Tačiau neapdorota vištiena čia yra išimtis, kurią būtina žinoti kiekvienam. Mėsos plovimas po čiaupu ne tik nesumažina patogenų kiekio, bet dar labiau padidina riziką užteršti visą virtuvę. Šis įprotis – vienas pavojingiausių mitų, išsilaikiusių iki šių dienų, ir būtent jis gali tapti apsinuodijimo maistu priežastimi.
Naujos apklausos rodo, kad daug žmonių vis dar plauna paukštieną manydami, kad taip užtikrina didesnę švarą. Tačiau moksliniai tyrimai aiškiai nurodo priešingai: tekančio vandens srovė sukuria aerozolio efektą, kuris mikroskopiniais lašeliais paskleidžia bakterijas ant visko, kas yra netoliese – kriauklės, čiaupo, pjaustymo lentelių, rankšluosčių, net peilių ir lėkščių. Tai neregima, bet reali rizika.
Kaip plovimas paskleidžia bakterijas
Salmonelės, E. coli ir kitos patogeninės bakterijos dažnai aptinkamos ant žalios paukštienos. Kai vanduo atsitrenkia į jos paviršių, susidaro smulkūs purslai, kurie išsilaksto iki metro atstumu. Žiūrint plika akimi to nepastebėsime, tačiau tyrimai parodė, kad šie purslai palieka užterštus paviršius, o tai – tiesioginė kryžminės taršos grėsmė.
Vienas JAV Žemės ūkio departamento tyrimas tai patvirtino ypač aiškiai: žmonės, kurie plovė vištieną, pernešė bakterijas ant žalių salotų lapų vien dėl to, kad daržoves vėliau nuplovė toje pačioje kriauklėje. Net ir nuvalius paviršius, kriauklė liko užteršta.
Kadangi maždaug viena iš 25 parduotuvėse esančių vištienos pakuočių gali turėti salmonelių, rizika ne teorinė – ji labai tikra.
Kodėl plauti vištienos nereikia?
Paprasta tiesa: vištiena parduodama jau apdorota, o bakterijų pašalinti vandeniu tiesiog neįmanoma. Tekantis vanduo jų nenunuplauna, o tik perkelia. Tik šiluma sunaikina patogenus. Ir tai įvyksta ne kriauklėje, o keptuvėje, orkaitėje ar puode.
Būtent dėl to maisto saugos specialistai vienareikšmiškai rekomenduoja vištienos neplauti. Tai ne tradicijų paneigimas – tai sveikatos apsauga.
Kaip elgtis teisingai: trys taisyklės, kurios tikrai veikia
Užuot plovus mėsą, rekomenduojama laikytis paprastų, bet itin veiksmingų higienos principų:
- Atskira pjaustymo lentelė
Žaliai vištienai skirkite atskirą lentelę ir peilį. Niekada jų nenaudokite daržovėms, vaisiams ar gatavam maistui. - Rankų plovimas
Po kontakto su žalia vištiena rankas plaukite muilu ir vandeniu bent 20 sekundžių. Tai užkerta kelią bakterijų perdavimui ant kitų maisto produktų. - Tinkama temperatūra
Vištienos vidinė temperatūra turi pasiekti bent 74 °C. Tai vienintelis 100 % patikimas būdas sunaikinti kenksmingas bakterijas.
Čia atsiranda pagrindinis virtuvės įrankis, kurį verta turėti kiekvienuose namuose – maisto termometras. Jis leidžia tiksliai įsitikinti, kad mėsa jau saugi.
Kodėl šis įprotis vis dar išlikęs?
Daugelis žmonių plovimą sieja su švaros jausmu. Iš senų kulinarinių tradicijų likęs įsitikinimas, kad vanduo „nuplauna blogį“, yra stiprus. Tačiau žemės ūkio gaminiai šiandien gaminami ir pakuojami kitaip nei prieš šimtmetį – apdorojimo grandinėje jau atliekama dauguma valymo etapų, kurių anksčiau tiesiog nebūdavo.
Todėl rankinis „plovimas“ ne tik nebepaeina į naudą, bet ir kelia grėsmę.
Maža klaida, didelė rizika
Plovimas atrodo kaip nekaltas veiksmas, tačiau gali lemti apsinuodijimą maistu – vieną dažniausių ūmių virškinimo sutrikimų pasaulyje. Daugeliu atvejų šios problemos lengvai išvengiamos laikantis paprastos taisyklės: žalią vištieną gaminkite, bet neplaukite.
Kitaip tariant, virtuvės higiena prasideda ne nuo vandens srovės, o nuo supratimo, kaip veikia bakterijos. Šis supratimas yra kelialapis į saugesnį maistą ir ramesnę virtuvę, iš kurios verta pradėti kitus maisto saugos įpročius.
