Kvapnūs, traškūs ir lengvi kaip debesėliai – tokie būdavo tikri senoviniai žagarėliai. Nors šiais laikais juos galima rasti beveik kiekvienoje kepykloje, namuose kepti žagarėliai vis dar turi ypatingą skonį – tą, kuris kvepia vaikyste ir močiutės virtuve.
Ingredientai
(apie 4–5 porcijoms)
- 4 kiaušinių tryniai
- 1 visas kiaušinis
- 2 šaukštai grietinės
- 1 šaukštelis cukraus
- Žiupsnelis druskos
- 1 arbatinis šaukštelis degtinės arba acto (kad tešla mažiau gertų riebalus)
- 250–300 g kvietinių miltų (pagal poreikį)
- Kepimui – apie 500 ml aliejaus ar taukų
- Apibarstymui – cukraus pudra
Gaminimas
- Paruoškite tešlą.
Kiaušinių trynius ir visą kiaušinį išplakite su cukrumi ir žiupsneliu druskos. Įmaišykite grietinę ir degtinę (arba actą). Pamažu berkite miltus ir minkykite, kol tešla taps elastinga, bet ne per kieta. - Išmuškite tešlą.
Čia slypi senovinis triukas: tešlą reikėtų kelis kartus gerai „išmušti“ – tiesiog daužykite ją į stalviršį ar volu lengvai muškite per visą paviršių. Taip ji prisipildo oro, o žagarėliai tampa purūs. - Kočiokite ir pjaustykite.
Tešlą padalykite į kelias dalis. Kiekvieną iškočiokite plonai – iki 2–3 mm. Supjaustykite 2–3 cm pločio ir 10–12 cm ilgio juostelėmis. Kiekvienos juostelės centre padarykite įpjovą ir per ją prakiškite vieną galą – susidarys klasikinė žagarėlio forma. - Kepkite.
Aliejų ar taukus įkaitinkite iki 170–180 °C. Žagarėlius kepkite mažomis porcijomis po kelias sekundes iš abiejų pusių – kol įgaus auksinį atspalvį. Išimkite ir dėkite ant popierinio rankšluosčio, kad nuvarvėtų riebalai. - Pabarstykite cukraus pudra.
Kai žagarėliai šiek tiek atvės, gausiai apibarstykite cukraus pudra.
Patarimas iš močiutės užrašų
Norite, kad žagarėliai būtų itin trapūs? Prieš kočiodami tešlą, palaikykite ją šaltai apie 20 minučių.
Šiuos žagarėlius geriausia valgyti dar šiltus – traška, trupinėliai krenta ant stalo, o kvapas primena vaikystės šventes. Paprastas receptas, bet kiekvienas kąsnis – mažas laiko kelionės džiaugsmas.
