Daugeliui iš mūsų tai atrodo savaime suprantama higienos procedūra – parnešus mėsą iš parduotuvės, pakišti ją po vandens srove. Tačiau maisto saugos ekspertai griebiasi už galvų: šis įprotis ne tik nepadeda, bet ir paverčia jūsų virtuvę bakterijų židiniu.
Mėsos plovimas prieš gaminimą gali atrodyti kaip teisingas žingsnis švaros link, tačiau realybė yra priešinga. Tai vienas dažniausių būdų sukelti kryžminę taršą.
Vanduo, naudojamas mėsai plauti, veikia kaip transporto priemonė pavojingoms bakterijoms. Salmonelės ir kampilobakterijos su vandens purslais akimirksniu pasklinda ant kriauklės, stalviršių, indų, drabužių ir net šalia esančių kitų maisto produktų. Rezultatas? Padidėjusi rizika susirgti rimtomis virškinimo trakto infekcijomis.
Kodėl mes tai darome? Istorinės šaknys
Viskonsino-Madisono universiteto Maisto tyrimų instituto direktorės pavaduotoja Kathleen Glass aiškina, kad šis įprotis atsirado ne be priežasties.
„Aš užaugau ūkyje, ir mes patys skerdėme vištas, jautieną ir kiaulieną. Tuomet plovimas buvo būtina skerdimo proceso dalis“, – sako ji.
Anksčiau, prieš maisto pramonės industrializaciją, plovimas buvo pirmoji gynybos linija siekiant pašalinti nešvarumus, kraują ar kaulų likučius. Tačiau šiais laikais, kai perkame mėsą, apdorotą pagal griežtus pramoninius standartus, šis poreikis išnyko, o rizika išaugo.
Nepaisant to, apklausos rodo, kad beveik 70 % vartotojų vis dar plauna paukštieną ar mėsą prieš ją gamindami, vadovaudamiesi senomis tradicijomis.
Kriauklė tampa biologiniu pavojumi
Betty Feng, Purdue universiteto maisto mokslų docentė, yra kategoriška:
„Mėsos plovimas prieš kepimą iš tikrųjų nepadeda. Vanduo tiesiog taškosi ir užteršia jūsų virtuvės įrangą: kriauklę, tikriausiai jūsų drabužius ir viską, kas padėta šalia.“
2022 m. atliktas tyrimas atskleidė nerimą keliančius faktus:
- Mėsos mirkymas vandenyje sumažino taškymąsi, bet nesustabdė bakterijų plitimo.
- Tyrėjai kriauklėse rado didesnį E. coli bakterijų kiekį nei ant aplinkinių paviršių.
- Didžiausia bakterijų koncentracija fiksuota ten, kur vištiena buvo plaunama.
Benjaminas Chapmanas, Šiaurės Karolinos valstijos universiteto docentas, situaciją apibūdina dar griežčiau:
„Su visa kriaukle po tokio plovimo elgčiausi taip pat, kaip su žalios vištos išore: tai yra biologinis pavojus.“
Ką daryti vietoje plovimo?
Ekspertai rekomenduoja pamiršti vandenį ir sutelkti dėmesį į tai, kas iš tikrųjų naikina bakterijas – karštį.
- Tinkama temperatūra: Tai vienintelis veiksmingas būdas sunaikinti patogenus. Pavyzdžiui, vištiena turi būti kepama bent iki 75°C vidinės temperatūros.
- Atskira įranga: Naudokite atskiras pjaustymo lenteles mėsai ir daržovėms.
- Higiena: Kruopščiai plaukite rankas ir įrankius po kontakto su žalia mėsa.
- Dezinfekcija: Reguliariai valykite virtuvės paviršius tinkamomis priemonėmis.
Ar jūs vis dar plaunate mėsą prieš gamindami? Pasidalinkite komentaruose!
