Atidarėte rozetę ir radote mėlyną, rudą bei geltonai žalią laidą: ką šios spalvos reiškia Lietuvoje ir kur suklysti pavojingiausia

Keičiant šviestuvą, jungiklį ar rozetę neretai pirmą kartą iš arti pamatomi sienoje paslėpti elektros laidai. Vienas rudas, kitas mėlynas, trečias geltonai žalias, o senesniame name gali pasirodyti ir juodas, raudonas ar visai kitaip pažymėtas laidininkas. Spalvos nėra pasirinktos dėl grožio – jos padeda atskirti laidininkų paskirtį, tačiau vien spalva aklai pasitikėti pavojinga.

Čia svarbi ir viena detalė, dėl kurios internete galima rasti daug klaidinančios informacijos. Amerikietiškuose straipsniuose dažnai rašoma, kad juodas ar raudonas laidas yra fazinis, baltas – neutralus, o žalias – įžeminimas. Lietuvoje ir kitose Europos šalyse naudojama kitokia laidininkų žymėjimo sistema, todėl tokio paaiškinimo tiesiogiai taikyti mūsų namų elektros instaliacijai negalima. Lietuvoje elektros įrenginių įrengimą reglamentuoja nacionalinės taisyklės, o laidininkų identifikavimui Europoje taikomi IEC principai.

Geltonai žalias, mėlynas ir rudas – trys spalvos, kurias verta atsiminti

Šiuolaikinėje namų instaliacijoje bene lengviausia atpažinti geltonai žalią laidininką. Jis skirtas apsauginiam įžeminimui ir paprastai žymimas PE. Jo paskirtis – gedimo atveju sudaryti saugų kelią gedimo srovei ir padėti apsaugos įtaisams atjungti pavojingą grandinę. Geltonai žalios spalvos derinys tarptautiniuose standartuose specialiai rezervuojamas apsauginiam laidininkui, kad jo nebūtų lengva supainioti su kitais.

Mėlyna spalva paprastai žymi neutralų laidininką N. Juo normaliai veikiant elektros grandinei teka srovė, todėl klaidinga manyti, kad mėlynas laidas savaime yra „saugus“. Net ir neutraliajame laidininke tam tikromis gedimo ar neteisingo sujungimo sąlygomis gali atsirasti pavojinga įtampa, todėl prieš bet kokius darbus grandinė turi būti tinkamai atjungta.

Fazinis laidininkas šiuolaikinėje vienfazėje buitinėje instaliacijoje dažniausiai būna rudas. Trifazėse grandinėse fazėms taip pat naudojamos juoda ir pilka spalvos. Dėl to, pavyzdžiui, atidarius naujesnės instaliacijos penkiagyslį kabelį galima pamatyti rudą, juodą, pilką, mėlyną ir geltonai žalią gyslas. IEC 60445 nustato bendruosius laidininkų identifikavimo spalvomis principus, kad skirtingose instaliacijose būtų mažiau dviprasmybių ir pavojingų klaidų.

Radote raudoną ar juodą laidą? Senesniuose namuose prasideda keblumai

Daugiausia problemų kyla ne naujos statybos būste, o senuose butuose ir namuose, kurių elektros instaliacija buvo įrengta prieš kelis dešimtmečius arba vėliau dalimis perdaryta. Ten galima aptikti visai kitokių spalvų laidus, o vien iš izoliacijos spalvos nustatyti jų paskirtį gali būti neįmanoma.

Juodas ar raudonas laidas gali būti likęs iš senesnės instaliacijos, tačiau nereikėtų automatiškai nuspręsti, kad vienas iš jų būtinai yra fazė, neutralus ar įžeminimas. Dar sudėtingiau būna butuose, kuriuose skirtingais laikotarpiais dirbo keli meistrai: viena kambario dalis gali būti įrengta pagal naujesnę spalvų sistemą, kita – pagal senesnę, o kažkur laidininkas gali būti panaudotas ne pagal jo izoliacijos spalvą.

Todėl labai pavojingas įprotis – „rudas yra fazė, vadinasi, kitų tikrinti nereikia“. Spalvinis kodavimas yra pagalbinė identifikavimo priemonė, o ne garantija, kad prieš jus dirbęs žmogus viską sujungė teisingai. Pats IEC standartas laidininkų spalvas traktuoja kaip saugiam ir nedviprasmiškam identifikavimui skirtą sistemą.

Ypač atsargiai reikėtų vertinti seną dviejų laidų instaliaciją, kurioje nėra atskiro šiuolaikinio apsauginio PE laidininko. Tokios sistemos negalima savavališkai „patobulinti“ tiesiog prijungiant vieną laidą ten, kur atrodo logiška. Netinkamai įrengtas apsauginis laidininkas gali sudaryti pavojingą situaciją, kai įtampa atsiras ant metalinio elektros prietaiso korpuso.

Didžiausia klaida – pradėti jungti vien pagal spalvas

Jeigu reikia pakeisti lemputę, elektros instaliacijos liesti nereikia. Tačiau vos tik kalba pasisuka apie rozetės, jungiklio, šviestuvo laidų ar elektros skydelio jungimą, situacija tampa visai kita. 230 voltų buitinė elektros instaliacija gali būti pavojinga gyvybei, todėl neaiškaus laido paskirties nereikėtų spėlioti.

Prieš darbus elektros grandinė turi būti saugiai atjungta, o jos būklė patikrinta tam skirtomis priemonėmis. Vien išjungti sieninį jungiklį nepakanka – pavyzdžiui, šviestuvo dėžutėje dalis laidų gali likti prijungti prie maitinimo. Dar pavojingiau remtis atsuktuvu-indikatoriumi ar vien laidų spalvomis, kai nežinoma, kaip konkreti instaliacija buvo įrengta.

Lietuvoje galiojančios Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės nustato reikalavimus elektros instaliacijai ir jos apsaugai, o tarptautinis IEC 60445 standartas reglamentuoja laidininkų identifikavimo principus. Todėl didesni elektros darbai nėra tinkama vieta eksperimentuoti pagal internete rastą spalvų schemą.

Paprasčiausia taisyklė, kurią verta prisiminti Lietuvos namuose, yra tokia: geltonai žalias paprastai yra apsauginis PE, mėlynas – neutralus N, o rudas, juodas arba pilkas gali būti faziniai laidininkai. Tačiau jei instaliacija sena, laidų spalvos neaiškios ar kyla bent menkiausia abejonė, vien spalvų neužtenka – saugiausia darbą patikėti kvalifikuotam elektrikui.

Nes elektros instaliacijoje viena neteisingai suprasta spalva gali reikšti ne tik išmuštą automatinį jungiklį. Blogiausiu atveju klaida gali baigtis elektros smūgiu, sugadinta įranga arba gaisru, todėl čia geriau patikrinti vieną kartą per daug, nei pasitikėti tuo, ką, atrodo, „turėtų reikšti“ konkretus laidas.