Elektros birža ar fiksuotas planas: žiemą viena klaida sąskaitą gali išpūsti labiau nei atrodo
Rudenį daug kas pradeda žiūrėti į elektrą visai kitaip. Vasarą sąskaita dar pakenčiama, dienos ilgos, šildymas neveikia, skalbyklė ar indaplovė didelio skirtumo nesudaro. Bet kai prasideda tamsūs vakarai, elektrinis boileris dirba dažniau, džiovyklė sukasi kelis kartus per savaitę, o elektromobilis kraunamas namuose, plano pasirinkimas tampa ne teorija, o labai konkrečiais eurais.
2026–2027 metų žiema elektros vartotojams bus įdomi ne todėl, kad visi turėtų pulti į vieną pusę. Priešingai: vienam žmogui biržos planas gali sutaupyti pinigų, kitam jis tiesiog pridės nervų. O fiksuotas planas vienam bus brangesnė ramybė, kitam – protingas apsidraudimas nuo šaltų ir brangių vakarų.
Ką rodo 2026 m. rinka?
2026 m. rudenį fiksuoti elektros planai Lietuvoje jau nebėra tokie pigūs, kokių daugelis norėtų. Lietuvos energetikos agentūros rugsėjo vidurio duomenimis, siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų vidutinė kaina vienos laiko zonos vartotojams siekė apie 0,309 Eur/kWh, o 24 mėn. fiksavimo – apie 0,311 Eur/kWh. Tuo pačiu metu nefiksuotos kainos planų vidutinė kaina buvo apie 0,291 Eur/kWh, tačiau ji per savaitę buvo padidėjusi 13,7 proc.
Tai ir yra visa dilema. Birža tam tikru momentu atrodo pigesnė, bet jos kaina juda. Fiksuotas planas dažnai atrodo brangesnis, bet už tą skirtumą žmogus nusiperka aiškumą: žino, kiek mokės už kilovatvalandę bent kelis mėnesius ar metus.
Dar vienas svarbus dalykas – 2026 m. padidėjo valstybės reguliuojama elektros kainos dalis, t. y. persiuntimo paslauga. Vienos laiko zonos „Standartinio“ plano dalis padidėjo nuo 0,100 iki 0,111 Eur/kWh, o dviejų laiko zonų dieninė ir naktinė dalys taip pat augo. Tai reiškia, kad net jei pati biržos kaina kartais gražiai nukrenta, galutinėje sąskaitoje vis tiek lieka pastovių dedamųjų, kurios nuo biržos valandos nepriklauso.
Kada biržos planas gali apsimokėti?
Biržos planas geriausiai veikia tiems, kurie gali bent dalį vartojimo perkelti į pigesnes valandas. Čia svarbiausias ne pats planas, o įpročiai. Jei žmogus viską daro tada, kai reikia – džiovyklę jungia vakare, elektromobilį krauna po darbo, indaplovę paleidžia 19 valandą, o boileris šildo vandenį bet kada – birža gali tapti loterija.
Visai kita situacija, jei namuose yra išmanus skaitiklis, laikmačiai, programėlės ir žmogus realiai žiūri, kada elektra pigesnė. Elektromobilį galima krauti naktį arba anksti ryte. Džiovyklę galima paleisti ne vakaro piko metu. Boilerį galima nustatyti taip, kad jis daugiau dirbtų pigesnėmis valandomis. Indaplovė gali ramiai startuoti po vidurnakčio, o ne tada, kai visa Lietuva grįžta iš darbo ir jungia virykles, televizorius, šildytuvus bei įkroviklius.
Biržos planas labiausiai tinka tiems, kurie turi didesnį, bet valdomą vartojimą. Pavyzdžiui, elektromobilį, akumuliacinį vandens šildytuvą, šilumos siurblį su grafiku, išmanią namų valdymo sistemą ar tiesiog discipliną pasitikrinti kainas. Tokiu atveju žmogus ne šiaip „sėdi biržoje“, o aktyviai naudojasi pigesnėmis valandomis.
Kada fiksuotas planas yra protingesnis pasirinkimas?
Fiksuotas planas ypač patrauklus tiems, kurie nenori kasdien galvoti apie elektros kainas. Jei šeima elektros vartoja nemažai, bet negali jos perkelti į naktį ar savaitgalį, fiksavimas gali būti paprastesnis ir saugesnis variantas. Tai aktualu žmonėms, kurie dirba įprastu grafiku, daugiausia energijos naudoja vakarais ir neturi galimybės lanksčiai planuoti buities.
Fiksuota kaina taip pat gali būti naudinga namams, kuriuose elektra susijusi su šildymu. Jei žiemą naudojamas šilumos siurblys, elektrinis grindinis šildymas, boileris ar papildomi elektriniai radiatoriai, sąnaudos šaltuoju metu gali stipriai išaugti. Tokiu atveju brangi biržos savaitė gali smogti gana skaudžiai. Fiksuotas planas čia veikia kaip apsauga: galbūt ne visada pigiausia, bet aišku, kiek kainuos kiekviena kilovatvalandė.
Dar viena grupė – vyresnio amžiaus žmonės, mažai elektros vartojantys gyventojai arba tie, kuriems svarbiausia stabili sąskaita. Jei per mėnesį sunaudojama 100–150 kWh, skirtumas tarp planų dažnai siekia kelis eurus. Tokiu atveju neverta dėl kiekvienos biržos valandos gyventi įtampoje. Be to, pažeidžiami ir mažai elektros vartojantys gyventojai gali turėti atskiras visuomeninio tiekimo sąlygas, o 2027 m. pirmą pusmetį pažeidžiamiems vartotojams siūloma toliau taikyti mažesnę visuomeninės elektros kainą.

Paprastas skaičiavimas: kur dingsta pinigai?
Jeigu lygintume tik pagal rugsėjo vidurio kainas, biržos planas tuo metu atrodė pigesnis už 12 mėnesių fiksuotą planą maždaug 1,8 cento už kWh. Skirtumas nėra milžiniškas, bet didėjant vartojimui jis jau matosi.
| Mėnesio vartojimas | Jei kaina 0,291 Eur/kWh | Jei kaina 0,309 Eur/kWh | Skirtumas |
|---|---|---|---|
| 150 kWh | 43,65 Eur | 46,35 Eur | 2,70 Eur |
| 250 kWh | 72,75 Eur | 77,25 Eur | 4,50 Eur |
| 500 kWh | 145,50 Eur | 154,50 Eur | 9,00 Eur |
| 900 kWh | 261,90 Eur | 278,10 Eur | 16,20 Eur |
Bet čia tik rami situacija, kai biržos plano vidutinė kaina laikosi netoli fiksuotos. Žiemą svarbiausias klausimas ne tas, ar vieną savaitę birža pigesnė. Klausimas – kas nutiks per šalčio, silpno vėjo ir didelio vartojimo periodus. Tokiomis dienomis biržos kaina gali šokti aukštyn, ypač vakarinėmis valandomis.
Jei biržos plano mėnesio vidurkis žiemą pakiltų iki 0,36 Eur/kWh, o fiksuotas planas liktų apie 0,309 Eur/kWh, 500 kWh vartojantis namų ūkis per mėnesį permokėtų apie 25,50 Eur. Jei vartojimas siektų 900 kWh, skirtumas jau būtų apie 45,90 Eur. Tai nėra smulkmena, ypač jei tokie mėnesiai pasikartotų kelis kartus.
Tai ką rinktis 2026–2027 m. žiemai?
Jei naudojate mažai elektros, neturite elektromobilio, nešildote namų elektra ir nenorite kasdien žiūrėti į kainų grafikus, fiksuotas planas arba paprastas stabilus tarifas gali būti patogesnis pasirinkimas. Čia didžiausias laimėjimas – ramybė, o ne bandymas išlošti kelis eurus.
Jei turite elektromobilį, boilerį, džiovyklę, indaplovę, šilumos siurblį ir galite bent dalį vartojimo perkelti į pigesnes valandas, biržos planas tampa daug įdomesnis. Bet tik su viena sąlyga: reikia realiai naudotis jo privalumais. Vien pasirinkti biržą neužtenka. Reikia krauti, šildyti, skalbti ir džiovinti tada, kai elektra pigesnė.
Jei namas elektra šildomas, bet vartojimo beveik neįmanoma valdyti, fiksuotas planas gali būti saugesnis. Jei šilumos siurblys išmanus, yra akumuliacinė talpa, saulės elektrinė, baterija ar galimybė iš anksto pašildyti namą pigesnėmis valandomis, birža gali apsimokėti labiau.
Svarbiausia taisyklė paprasta: biržos planas žiemą apsimoka ne tiems, kurie tikisi stebuklo, o tiems, kurie gali keisti vartojimo laiką. Fiksuotas planas apsimoka tiems, kurie nori aiškios sąskaitos ir nenori, kad viena šalta savaitė sugadintų viso mėnesio biudžetą.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


