Gavau naują sąskaitą už elektrą ir perskaičiavau, kiek realiai kainuoja vienas virdulio užvirinimas

Nauja elektros sąskaita dažniausiai atkeliauja tyliai: atidarai programėlę ar el. paštą, pamatai sumą ir trumpam sustoji. Virdulys tuo metu stovi ant virtuvės stalviršio toks pats nekaltas kaip visada, nors per dieną jį įjungiame kelis kartus – rytinei kavai, arbatai po pietų, vaikų kakavai ar greitai vakarienei.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad vienas užvirinimas negali nieko pakeisti. Tačiau būtent tokie maži, dažnai nepastebimi veiksmai ir priverčia perskaičiuoti: kiek iš tiesų kainuoja tas įprotis pripilti virdulį iki viršaus, nors puodeliui reikia tik kelių šimtų mililitrų?

Atsakymas nėra vienas visiems, nes jis priklauso nuo jūsų elektros tarifo, virdulio galios ir vandens kiekio. Vis dėlto skaičiavimo logika paprasta – ir ją supratus paaiškėja, kad brangiausias virtuvės įprotis dažnai nėra pats virdulys. Brangiausia būna tai, ko nė neketinome išgerti.

Vienas mygtuko paspaudimas kainuoja centus, bet ne visada tiek pat

Elektrinio virdulio galia dažnai siekia apie 2 kW ar daugiau, todėl jis atrodo kaip daug elektros ryjantis prietaisas. Tačiau svarbu ne vien galia, o veikimo trukmė. Virdulys įsijungia trumpam – dažniausiai kelioms minutėms, todėl vienam užvirinimui paprastai sunaudojama ne kilovatvalandėmis skaičiuojama energija, o tik jų dalis.

Skaičiavimas toks: sunaudotas elektros kiekis dauginamas iš jūsų mokamos kainos už kilovatvalandę. Jei užvirinant reikiamą kiekį vandens virdulys sunaudoja apie 0,1 kWh, o viena kilovatvalandė pagal jūsų planą kainuoja 25 centus, vienas užvirinimas atsieina apie 2,5 cento. Tai tik pavyzdys, tačiau jis gerai parodo mastą: vienas puodelis arbatos sąskaitos nesugriaus.

Visgi reali suma pakinta, kai vanduo kaitinamas ne vienam puodeliui, o pilnam virduliui. Kuo daugiau šalto vandens pilate, tuo ilgiau prietaisas dirba ir tuo daugiau energijos reikia jam pakelti iki virimo temperatūros. Tad tas pats mygtuko paspaudimas gali kainuoti kelis kartus daugiau vien todėl, kad į virdulį pripilta „dėl visa ko“.

Didžiausias nuostolis lieka virdulyje, o ne sąskaitoje

Virtuvėje tai nutinka labai paprastai. Ryte skubama į darbą, vienas žmogus nori kavos, kitas – arbatos, ir ranka automatiškai pripila beveik visą virdulį. Galiausiai išgeriami du puodeliai, o likęs vanduo atšąla ir vakare dažnai užvirinamas iš naujo.

Žmogų erzina ne tie keli papildomi centai. Labiau erzina jausmas, kad mokama už veiksmą, kurio net nereikėjo: už pašildytą ir vėl atšalusį vandenį. Kai sąskaita didesnė nei tikėtasi, tokios smulkmenos ima atrodyti nebe tokios menkos, nes jos kartojasi dešimtis kartų per mėnesį.

Ypač tai pajunta šeimos, kur virtuvėje nuolat kas nors verda vandenį: vienas grįžta iš mokyklos, kitas iš darbo, vakare užsuka svečias. Kita vertus, vienam gyvenančiam žmogui pilnas virdulys gali būti beveik kasdienis įprotis vien todėl, kad mažesnio kiekio vandens jis niekada sąmoningai nematavo. Virdulio langelis su padalomis čia tampa ne dizaino detale, o paprastu būdu nevirinti daugiau, nei reikės.

Gavau naują sąskaitą už elektrą ir perskaičiavau, kiek realiai kainuoja vienas virdulio užvirinimasNuotrauka: Pixabay / Abbat1

Kodėl virdulio galia nebūtinai reiškia didelę kainą

Ant prietaiso nurodyta didelė galia kartais kelia nerimą: 2000 ar 2200 W skamba rimtai, palyginti su daugeliu kitų virtuvės prietaisų. Tačiau galingesnis virdulys dažniausiai tiesiog greičiau atlieka tą patį darbą. Jei jis sunaudoja panašų energijos kiekį tam pačiam vandens tūriui pašildyti, trumpesnis virimo laikas savaime nereiškia, kad už arbatą mokėsite daugiau.

Daug svarbiau, kiek vandens kaitinama ir kaip dažnai jis virinamas pakartotinai. Įtakos turi ir pradinė vandens temperatūra: žiemą iš čiaupo bėgantis vanduo gali būti šaltesnis, todėl jam sušildyti reikia daugiau energijos. Taip pat dalis šilumos neišvengiamai prarandama per virdulio sieneles, ypač jei vanduo paliekamas ilgai stovėti ir vėliau vėl kaitinamas.

Ne kiekvienas turi galimybę rinktis elektros planą ar nuolat sekti kilovatvalandės kainą. Senjorui svarbiau, kad prietaisas būtų patogus ir saugus, tėvams su mažais vaikais – kad karštas vanduo būtų paruoštas greitai, o dirbančiam žmogui ryte dažnai svarbiausia nepraleisti autobuso. Taupymas neturi virsti papildoma įtampa, tačiau keli sąmoningi įpročiai gali veikti ir be sudėtingų skaičiuoklių.

Kaip užvirti tiek, kiek iš tikrųjų reikia

Pirmas žingsnis paprastas: į virdulį pilkite ne „iš akies“, o pagal puodelių skaičių. Jei ruošiate vieną gėrimą, pakanka vieno puodelio vandens ir nedidelės atsargos, kad nepažeistumėte ant prietaiso nurodyto minimalaus kiekio. Daugelis tik tada pamato, kiek daug vandens iki tol šildydavo be reikalo.

Jeigu karšto vandens prireiks po kelių minučių, nebūtina iškart kaitinti viso kiekio antram ratui. Dažnai paprasčiau užvirti šviežią, tiksliai pamatuotą porciją. O jei namuose karšti gėrimai geriami nuolat, verta susitarti dėl paprastos tvarkos: pirmiausia paklausti, kas dar nori arbatos ar kavos, ir vandenį užvirti vieną kartą keliems žmonėms.

Pravartu bent kartą pažiūrėti į savo sąskaitą ir išsiaiškinti, kiek mokate už kilovatvalandę su visomis jums taikomomis kainos dalimis. Tuomet savo virdulio kainą apskaičiuosite be spėliojimo: sunaudotą energiją už vieną virimą padauginkite iš savo tarifo. Tai ne kvietimas skaičiuoti kiekvieną puodelį, o būdas atskirti tikrą išlaidų priežastį nuo to, kas sąskaitoje atrodo grėsmingiau, nei yra iš tikrųjų.

Vienas virdulio užvirinimas dažniausiai kainuoja tik centus. Bet namų biudžetą saugo ne atsisakyta arbata ir ne šalta rytinė kava – jį saugo paprastas įprotis nešildyti to, ko po kelių minučių vis tiek išpilsite į kriauklę.