Batų kvapas mane erzina labiau nei dulkės ant lentynų. Gali būti tvarkinga apranga, švarūs plaukai, geras paltas, bet jei nusiavus sportbačius pasklinda nemalonus kvapas, visas įspūdis dingsta. Todėl kai išbandžiau paprastą druskos triuką, nustebau: ji ne maskuoja kvapą, o padeda pašalinti vieną pagrindinių jo priežasčių – drėgmę bato viduje.
Anksčiau pirkdavau įvairius batų purškiklius. Vieni kvepėjo mėtomis, kiti – kažkuo tarp dezodoranto ir valiklio. Tačiau dažnai rezultatas būdavo tas pats: prakaito kvapas niekur nedingdavo, tik susimaišydavo su dirbtiniu aromatu. Po kelių valandų batai vėl kvepėdavo taip, lyg nieko nebūčiau dariusi.
Tada pradėjau naudoti paprastą valgomąją druską. Skamba per daug paprastai, bet būtent todėl šis būdas man ir patiko.
Kodėl druska batuose veikia geriau nei kvapų purškiklis
Nemalonus kvapas batuose dažniausiai atsiranda ne iš niekur. Po dienos vaikščiojimo ar sporto batų viduje lieka prakaito, šilumos ir drėgmės. Tokia aplinka labai patinka bakterijoms, o būtent jos dažnai ir sukelia tą nemalonų kvapą.
Druska turi savybę sugerti drėgmę. Kai palieku ją batuose per naktį, ji padeda išsausinti vidų. O kai bate mažiau drėgmės, kvapas nebesikaupia taip greitai. Man svarbiausia tai, kad druska neapsimeta kvepalais – ji veikia pačią problemos priežastį.
Žinoma, nereikia tikėtis, kad viena sauja druskos išgelbės visiškai apleistus batus, kurie mėnesius nebuvo nei vėdinti, nei valyti. Tačiau kai kvapas atsiranda po aktyvios dienos, treniruotės ar ilgesnio pasivaikščiojimo, šis būdas tikrai praverčia.
Kaip aš naudoju druską, kad ryte nereikėtų jos rinkti iš visų kampų
Pirmą kartą buvau padariusi klaidą – druską pabėriau tiesiai į sportbačius. Taip, kvapas sumažėjo, bet ryte turėjau kratyti batus, o smulkūs kristalai vis tiek liko prie siūlių ir vidpadžio kraštų.
Dabar darau paprasčiau: įberiu saują druskos į seną švarią kojinę arba mažą medžiaginį maišelį, užrišu ir įdedu į batą. Taip druska atlieka savo darbą, bet neišsibarsto. Į kiekvieną batą dedu po vieną tokį maišelį ir palieku per naktį.
Batus laikau sausoje, šiltoje vietoje, bet ne ant radiatoriaus. Per didelė kaitra gali sugadinti klijus, deformuoti kai kurias medžiagas ar pakenkti odai. Man geriausiai pasiteisina vieta netoli šilumos šaltinio, kur batai gali ramiai džiūti.
Jei sportbačiai būna labai drėgni, kartais išimu vidpadžius ir leidžiu jiems džiūti atskirai. Būtent vidpadžiai dažnai sugeria daugiausia prakaito, todėl vien bato išorės išvėdinimo neužtenka.
Mažas priedas, jei noriu ne tik gaivumo, bet ir malonaus kvapo
Kartais į druską įlašinu 2–3 lašus levandų arba arbatmedžio eterinio aliejaus. Svarbu jo nepadauginti, nes aliejus gali palikti dėmių, jei pateks tiesiai ant audinio ar odos. Todėl lašinu tik į druską, kuri yra kojinėje arba maišelyje.
Levanda suteikia švelnesnį kvapą, o arbatmedis man atrodo gaivesnis ir „švaresnis“. Bet tai nėra būtina. Jei po ranka nėra eterinio aliejaus, paprasta druska vis tiek atlieka pagrindinį darbą – sugeria drėgmę.
Šis triukas man labiausiai patinka dėl to, kad nereikia nieko pirkti specialiai. Druskos virtuvėje yra beveik visada, sena kojinė irgi atsiranda, o rezultatas dažnai geresnis nei po brangaus purškiklio.
Kad kvapas negrįžtų, vien druskos neužtenka
Vis dėlto pastebėjau vieną dalyką: jei kasdien aviu tą pačią batų porą, kvapas anksčiau ar vėliau grįžta. Batai turi spėti išdžiūti. Todėl stengiuosi nekankinti vienos poros kasdien, ypač šiltu oru ar po ilgesnio vaikščiojimo.
Grįžusi namo batų neuždarau spintoje iškart. Palieku juos pravėdinti, ištraukiu liežuvėlį, o jei reikia – ir vidpadžius. Tik tada dedu druskos maišelius. Taip kvapas ne tik sumažėja, bet ir ne taip greitai sugrįžta.
Jei kvapas jau labai įsigėręs, verta pagalvoti apie vidpadžių keitimą. Kartais problema slypi ne pačiame bate, o būtent juose. Nauji vidpadžiai kartu su džiovinimu ir druskos triuku gali labai pakeisti situaciją.
Man šis būdas tapo mažu vakaro įpročiu po aktyvesnės dienos. Įdedu druskos maišelius į sportbačius, palieku per naktį, ryte išimu – ir batai jaučiasi kur kas gaivesni. Ne „Voodoo“, ne stebuklas, o paprasta buitinė logika: mažiau drėgmės, mažiau kvapo.
DUK
Ar druską galima berti tiesiai į sportbačius?
Galima, bet man šis būdas nepatogiausias. Ryte reikia ilgai kratyti batus, o smulkūs kristalai gali likti kampuose. Daug patogiau druską supilti į seną švarią kojinę ar medžiaginį maišelį.
Kiek druskos reikia vienai batų porai?
Aš dedu maždaug po saują druskos į kiekvieną batą. Jei batai mažesni arba kvapas nestiprus, galima naudoti mažiau.
Ar druska nepažeis batų?
Jei druska yra kojinėje ar maišelyje ir tiesiogiai neliečia jautrių paviršių, rizika mažesnė. Į odinius ar zomšinius batus tiesiai jos neberčiau.
Ar galima naudoti šį triuką šlapiems batams po lietaus?
Jei batai tik šiek tiek drėgni – taip. Jei jie permirkę, pirmiausia juos reikia normaliai išdžiovinti. Druska gali padėti, bet ji nepakeičia gero džiovinimo.
Ar būtina naudoti eterinį aliejų?
Ne. Eterinis aliejus reikalingas tik malonesniam kvapui. Pagrindinį darbą atlieka druska.
Kaip dažnai galima taip daryti?
Aš naudoju tada, kai batai po dienos būna drėgnesni arba pajuntu kvapą. Kasdien to daryti nebūtina, jei batai gerai vėdinami.
Ką daryti, jei kvapas vis tiek neišnyksta?
Tada pirmiausia tikrinčiau vidpadžius. Juos reikėtų išplauti, gerai išdžiovinti arba pakeisti naujais. Jei kvapas įsigėręs giliai, vien druskos gali būti per mažai.
