Kiaulpienių gira skamba neįprastai, bet jos logika labai paprasta: kol pievos pilnos geltonų žiedų, galima pasigaminti lengvai putojantį, gaivų pavasario gėrimą. Svarbiausia naudoti tik geltonus žiedlapius, neskubinti fermentacijos ir neperpildyti butelių, nes tik tada gira įgauna švelnų gėlių aromatą ir malonų burbuliavimą.
Tai vienas tų receptų, kurie iš pradžių atrodo kaip eksperimentas, o paskui tampa kasmetiniu įpročiu. Praėjusį sezoną užteko vienos partijos suprasti, kad 50 butelių nėra tiek daug, kiek atrodo. Tokia gira greitai dingsta iš šaldytuvo, ypač šiltomis dienomis, kai norisi ne saldaus limonado, o kažko gaivaus, naminio ir kiek kitokio.
Kodėl kiaulpienių girai svarbu rinkti tik geltonąją žiedo dalį
Kiaulpienių gira prasideda ne virtuvėje, o kieme ar pievoje. Žiedus geriausia rinkti saulėtą dieną, kai jie visiškai išsiskleidę. Tuomet aromatas būna ryškesnis, o žiedlapiai – sausi ir lengviau atskiriami.
Svarbiausia detalė – naudoti tik geltonus kiaulpienių žiedlapius. Žalios žiedo dalys, ypač taurėlapiai, gali suteikti gėrimui kartumo. Nedidelis kiekis nebūtinai sugadins visą partiją, bet kuo kruopščiau atskirsite geltonąją dalį, tuo švelnesnis bus galutinis skonis.
Šis receptas nėra sudėtingas, tačiau reikalauja kantrybės. Gira turi ne tik pastovėti, bet ir subręsti. Pirmomis dienomis ji dar gali atrodyti kaip paprastas saldus žiedų užpilas, tačiau po fermentacijos atsiranda lengvas putojimas, gaivesnis skonis ir tas malonus „vasariškas“ pojūtis, dėl kurio gėrimas taip greitai dingsta.
Ingredientai kiaulpienių girai
Reikės:
- 1 litro kiaulpienių žiedlapių;
- 4 litrų geriamojo arba šaltinio vandens;
- 300 g cukraus;
- 5 g citrinos rūgšties;
- neplautų razinų.
Razinos čia nėra tik priedas dėl skonio. Jos padeda natūraliam fermentacijos procesui, todėl jų nereikėtų plauti. Būtent ant neplautų razinų paviršiaus lieka mikroorganizmų, kurie prisideda prie gėrimo „atgyjimo“ butelyje.
Kaip gaminti kiaulpienių girą
Pirmiausia dideliame inde paruoškite sirupą. Į vandenį suberkite cukrų ir citrinos rūgštį, gerai išmaišykite, kol viskas ištirps. Vanduo turi būti geriamas, švarus, nekarštas. Šaltinio vanduo tinka puikiai, bet galima naudoti ir paprastą geriamąjį vandenį.
Tada į paruoštą skystį suberkite kiaulpienių žiedlapius. Viską gerai išmaišykite, kad žiedlapiai tolygiai pasiskirstytų. Indą uždenkite marle arba švariu audiniu ir palikite šiltoje vietoje. Tinkamiausia temperatūra – maždaug 21–25 laipsniai.
Pirmasis fermentacijos etapas trunka 2–3 dienas. Per tą laiką mišinį verta pamaišyti du kartus per dieną. Tai padeda žiedlapiams tolygiau atiduoti aromatą ir neleidžia viršutiniam sluoksniui užsistovėti.
Po 2–3 dienų užpilą perkoškite. Skystį supilkite į plastikinius butelius, bet jų nepripildykite iki viršaus – užtenka maždaug dviejų trečdalių tūrio. Tai labai svarbu, nes fermentuojantis susidarys dujos, o buteliuose reikės vietos slėgiui.
Į kiekvieną butelį įdėkite po 5–7 neplautas razinas. Prieš užsukdami dangtelį, butelį šiek tiek suspauskite, kad išstumtumėte dalį oro, tada sandariai užsukite.
Butelius palikite kambario temperatūroje. Kai jie išsipučia ir tampa kieti, vadinasi, gėrimas pradėjo gazuotis. Tuomet butelius reikia perkelti į šaldytuvą arba kitą vėsią vietą.
Kada gira tampa skaniausia ir kaip ją laikyti saugiai
Kiaulpienių gira tikrąjį skonį paprastai įgauna po 5–7 dienų. Ji tampa gaivesnė, lengvai putojanti, su švelniu gėlių aromatu. Geriausia ją gerti gerai atšaldytą – tuomet saldumas, rūgštelė ir žiedų skonis susibalansuoja geriausiai.
Svarbu nepamiršti, kad tai fermentuojamas gėrimas, todėl buteliuose kaupiasi slėgis. Dėl šios priežasties patogiausia naudoti plastikinius, o ne stiklinius butelius. Plastikas leidžia lengviau suprasti, kada slėgis didėja – butelis tampa kietas.
Jei girą laikysite ilgiau nei dvi savaites, būtina kartkartėmis atsargiai išleisti dujų perteklių. Tam dangtelis trumpam labai nežymiai atsukamas ir vėl užsukamas. Tai reikia daryti atsargiai, nes per stipriai susikaupusios dujos gali staigiai išstumti skystį.
Didžiausia klaida – pripilti butelius iki pat viršaus ir pamiršti juos šiltai. Tokiu atveju slėgis gali tapti per didelis. Todėl šiame recepte saugumas toks pat svarbus kaip ir skonis.
Kiaulpienių gira nėra kasdienis parduotuvinis limonadas. Ji turi savo charakterį: švelniai gėlišką aromatą, lengvą rūgštelę, natūralų putojimą ir aiškų sezoniškumą. Būtent dėl to ją verta gaminti tada, kai kiaulpienės žydi pilnu pajėgumu. Po kelių savaičių šio skonio iš pievos jau nebepasiimsite.
DUK
Ar kiaulpienių girai galima naudoti visą žiedą?
Geriau naudoti tik geltonus žiedlapius. Žalios dalys gali suteikti kartumo, todėl kuo kruopščiau jas pašalinsite, tuo švelnesnis bus gėrimas.
Kada geriausia rinkti kiaulpienes?
Geriausia rinkti saulėtą dieną, kai žiedai visiškai išsiskleidę. Tokie žiedai turi daugiau aromato ir yra patogesni ruošti.
Kodėl razinų nereikia plauti?
Neplautos razinos padeda natūraliai fermentacijai. Ant jų paviršiaus lieka mikroorganizmų, kurie prisideda prie gėrimo gazavimosi.
Kodėl butelių negalima pripildyti iki viršaus?
Fermentacijos metu susidaro dujos, todėl butelyje turi likti vietos slėgiui. Geriausia pripildyti apie du trečdalius butelio.
Kada kiaulpienių gira jau tinkama gerti?
Paprastai geriausias skonis atsiranda po 5–7 dienų. Gėrimas turi būti lengvai putojantis, gaivus ir gerai atšaldytas.
Ar galima naudoti stiklinius butelius?
Saugiau naudoti plastikinius butelius, nes fermentacijos metu didėja slėgis. Plastikinis butelis leidžia lengviau pajusti, kada jis sukietėja ir gėrimą reikia perkelti į šaltą vietą.
Ką daryti, jei buteliai labai išsipūtė?
Juos reikia atsargiai perkelti į vėsią vietą ir labai atsargiai trumpam prasukti kamštelį, kad išeitų dalis dujų. Tai darykite lėtai, nes skystis gali putoti.
Kiek laiko galima laikyti kiaulpienių girą?
Trumpam laikymui ji tinka šaldytuve ar vėsioje vietoje. Jei laikote ilgiau nei dvi savaites, būtina periodiškai išleisti perteklinį slėgį ir stebėti kvapą bei skonį.
