Indaplovė gali juos sugadinti per vieną plovimo ciklą: ko geriau niekada ten nedėti

Indaplovė daugelyje namų seniai nebėra prabangos daiktas. Po vakarienės į ją keliauja lėkštės, puodeliai, stalo įrankiai, puodai ir beveik viskas, kas liko ant virtuvės stalo. Užtenka įdėti tabletę, pasirinkti programą ir po kelių valandų ištraukti švarius bei sausus indus.

Bėda ta, kad ne kiekvienas daiktas sukurtas atlaikyti indaplovės sąlygas. Jos viduje indus veikia karštas vanduo, stiprios vandens srovės, koncentruoti šarminiai plovikliai ir intensyvus džiovinimas. Tai, kas rankomis plaunant atrodo tvirta, po keliolikos tokių ciklų gali išblukti, deformuotis, pradėti rūdyti arba prarasti savo apsaugines savybes.

Kai kurie daiktai sugadinami ne iš karto. Medinė lentelė gali pradėti vos pastebimai skilinėti, peilis palaipsniui atšipti, o termopuodelis po kelių mėnesių staiga nebeišlaikyti kavos karštos. Savininkui tuomet atrodo, kad daiktas paprasčiausiai susidėvėjo, nors tikroji priežastis buvo nuolatinis plovimas indaplovėje.

Svarbiausia taisyklė paprasta: jei ant gaminio nėra aiškaus ženklo, kad jį galima plauti indaplovėje, verta patikrinti gamintojo instrukciją. Tačiau yra kelios daiktų grupės, kurias beveik visada saugiau plauti rankomis.

Mediniai šaukštai, lentelės ir dubenys

Mediena ir indaplovė yra prastas derinys. Medinės pjaustymo lentelės, mentelės, salotų dubenys ir peilių rankenos sugeria drėgmę, o vėliau per karštą džiovinimo ciklą greitai išdžiūsta. Nuolat kartojantis šiam procesui mediena plečiasi ir traukiasi.

Iš pradžių pokyčiai gali būti beveik nematomi. Paviršius tampa šiurkštesnis, pakyla smulkūs plaušeliai, atsiranda nedidelių įtrūkimų. Vėliau lentelė gali išsiriesti, suklijuotos dalys atsiskirti, o šaukšto kotas – įskilti.

Indaplovių plovikliai taip pat pašalina natūralius riebalus ir apsauginį aliejaus sluoksnį. Dėl to mediena išsausėja, papilkėja ir tampa porėtesnė. Į gilesnius plyšius patenka maisto likučių ir drėgmės, kuriuos vėliau sunku pašalinti.

Medinius daiktus geriausia trumpai nuplauti šiltu vandeniu, naudojant nedidelį kiekį švelnaus ploviklio. Jų nereikėtų ilgai mirkyti kriauklėje. Po plovimo lentelę verta iš karto nusausinti ir pastatyti vertikaliai, kad oras pasiektų abi jos puses.

Retkarčiais visiškai išdžiūvusį paviršių galima padengti maistui tinkamu mineraliniu arba specialiu pjaustymo lentelėms skirtu aliejumi. Įprastas kepimo aliejus tam ne visada tinka, nes laikui bėgant gali apkarsti ir įgauti nemalonų kvapą.

Ko negalima plauti indaplovėje?

Ketaus keptuvės ir puodai

Gerai prižiūrima ketaus keptuvė gali būti naudojama keliasdešimt metų. Jos paviršiuje palaipsniui susiformuoja plonas sukietėjusio aliejaus sluoksnis, saugantis metalą nuo rūdžių ir padedantis maistui mažiau lipti.

Indaplovėje ši apsauga greitai pažeidžiama. Karštas vanduo ir stiprus ploviklis nuplauna riebalinį sluoksnį, todėl ketaus paviršius lieka neapsaugotas. Kartais užtenka vieno plovimo, kad keptuvėje atsirastų oranžinių rūdžių dėmių.

Pačiam ketui aukšta indaplovės temperatūra paprastai nėra didžiausia problema. Daug pavojingesni yra drėgmė, plovikliai ir ilgas buvimas uždaroje, drėgnoje aplinkoje. Net iš pažiūros sausas indas po skalavimo gali turėti vandens grioveliuose ar ties rankenos jungtimis.

Ketaus indą geriau plauti rankomis, kol jis dar šiek tiek šiltas. Prilipusį maistą galima pašalinti šepetėliu, grandikliu ar trupučiu rupios druskos. Nedidelis kiekis indų ploviklio šiuolaikiniam gerai paruoštam ketui paprastai nepakenks, tačiau indą būtina gerai nuskalauti ir nedelsiant išdžiovinti.

Kad neliktų drėgmės, keptuvę galima trumpam pastatyti ant silpnai įkaitusios viryklės. Visiškai išdžiūvusį paviršių verta labai plonai patepti aliejumi. Jeigu aliejaus bus per daug, jis taps lipnus, todėl paviršius turėtų atrodyti beveik sausas.

Emaliuotiems ketaus puodams taikomos kitokios taisyklės. Kai kuriuos gamintojas leidžia plauti indaplovėje, tačiau dažnas automatinis plovimas gali prigesinti emalio blizgesį ir paveikti atvirus ketaus kraštus. Todėl ir juos dažnai geriau plauti rankomis.

Kokybiški ir labai aštrūs peiliai

Virtuvinį peilį techniškai galima išplauti indaplovėje, tačiau tai nereiškia, kad verta taip daryti. Brangius šefo, duonos, filė ar kitus gerai pagaląstus peilius saugiau nuplauti rankomis iš karto po naudojimo.

Indaplovėje peilio ašmenys gali liestis su stalo įrankiais, metaliniu krepšeliu ar kitais indais. Kiekvienas toks smūgis palieka mikroskopinių pažeidimų. Peilis nebūtinai taps bukas po vieno plovimo, tačiau jo ašmenys dėvėsis greičiau.

Agresyvūs plovikliai gali paveikti ir plieną. Ypač jautrūs anglinio plieno peiliai, kurie lengviau rūdija ir keičia spalvą. Net nerūdijantis plienas nėra visiškai apsaugotas, jei ant ašmenų ilgai lieka druskos, rūgščių ar ploviklio likučių.

Dar viena rizika – rankena. Medinės rankenos gali išbrinkti ir sutrūkinėti, o klijuotos ar iš kelių medžiagų pagamintos ilgainiui atsilaisvinti. Dėl aukštos temperatūros kai kurie plastikai taip pat gali deformuotis.

Peilį reikėtų plauti šiltu vandeniu, ašmenis laikant nukreiptus nuo savęs. Jo nereikėtų palikti kriauklėje tarp kitų indų, nes įmerkto peilio galima nepastebėti ir susižeisti. Nuplautą peilį geriausia iš karto nusausinti ir laikyti bloke, dėkle arba ant tinkamos magnetinės juostos.

Be to, į indaplovės krepšelį ašmenimis į viršų įdėti peiliai kelia pavojų žmogui, o ašmenimis žemyn – gali sugadinti patį krepšelį.

Indai su nelimpančia danga

Daugelis naujų keptuvių pažymėtos kaip tinkamos plauti indaplovėje. Vis dėlto net ir tokiu atveju automatinis plovimas paprastai nėra pats švelniausias būdas prižiūrėti nelimpančią dangą.

Aukšta temperatūra, stiprūs plovikliai ir kontaktas su kitais indais palaipsniui gali trumpinti dangos tarnavimo laiką. Paviršius ima prarasti slidumą, o maistas vis dažniau limpa. Jei keptuvė indaplovėje laikoma tarp sunkių puodų, jos danga taip pat gali būti subraižyta.

Didžiausią žalą dažnai padaro ne vienas skalbimo ciklas, o nuolatinis kartojimas. Gamintojo užrašas „tinka indaplovei“ paprastai reiškia, kad indas skalbimą atlaikys, tačiau nebūtinai išliks idealios būklės tiek pat ilgai, kaip plaunamas rankomis.

Nelimpančias keptuves geriausia atvėsinti, užpilti šiltu vandeniu ir plauti minkšta kempine. Metalinių šveistukų ir abrazyvinių valiklių reikėtų vengti. Jei maistas prisvilo, neverta jo gramdyti jėga – geriau keptuvę trumpam pamirkyti.

Pažeistos, giliai subraižytos arba pradėjusios luptis dangos toliau naudoti nereikėtų. Tokiu atveju problema jau nėra vien estetinė: paviršius nebeatlieka savo funkcijos, o atsilaisvinusios dalelės gali patekti į maistą.

Plonas stiklas, krištolas ir rankomis dekoruoti indai

Įprastos kasdienės stiklinės dažniausiai puikiai atlaiko indaplovę, tačiau plonas stiklas, krištolas ir dekoruoti indai yra gerokai jautresni.

Aukštos taurės gali judėti nuo stiprios vandens srovės ir atsitrenkti viena į kitą. Kartais pakanka mažo smūgio į kraštą, kad atsirastų įskilimas. Jis gali būti beveik nematomas, bet kitą kartą įpylus karštesnio ar šaltesnio gėrimo taurė gali sutrūkti.

Krištolo paviršių plovikliai gali pamažu pažeisti. Laikui bėgant stiklas praranda skaidrumą, atsiranda balkšvas ar matinis sluoksnis. Jei tai ne kalkių nuosėdos, o cheminis stiklo paviršiaus pažeidimas, jo pašalinti paprastai nebeįmanoma.

Rankomis dažytas porcelianas, antikvarinės lėkštės ir puodeliai su subtiliais ornamentais taip pat neturėtų keliauti į indaplovę. Net jei pats porcelianas atsparus, dekoras gali išblukti, suskilinėti ar nusitrinti.

Ypač atsargiai reikėtų elgtis su senais indais, kurių dekoravimo ir glazūravimo būdas nežinomas. Tai, kas dešimtmečius išliko geros būklės plaunant rankomis, gali būti sugadinta vos per kelis intensyvius ciklus.

Tokius indus geriausia plauti minkšta šluoste ar kempine šiltame, bet ne verdančiame vandenyje. Kad jie nesidaužytų į kietą kriauklės paviršių, jos dugne galima patiesti rankšluostį arba guminį kilimėlį.

Šaukštai ir šakutės indaplovėje

Lėkštės ir puodeliai su aukso ar sidabro krašteliais

Metalizuoti krašteliai ir dekoracijos yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių puošnūs indai neturėtų būti plaunami indaplovėje. Stiprūs plovikliai ir karštis palaipsniui nutrina labai ploną dekoratyvinį sluoksnį.

Po pirmųjų plovimų pokytis gali būti beveik nepastebimas. Vėliau blizgus aukso kraštelis tampa dėmėtas, vietomis visai išnyksta, o indas praranda didelę dalį savo išvaizdos ir vertės.

Tokie indai neturėtų būti dedami ir į mikrobangų krosnelę, nes metalinė apdaila gali kibirkščiuoti. Jie skirti lėtesnei, atsargesnei priežiūrai.

Jei indas turi aukso, sidabro, platinos ar kitą metalinį dekorą, saugiausia jį plauti rankomis su švelniu plovikliu ir neabrazyvine kempine. Nereikėtų ilgai mirkyti ar stipriai trinti dekoruotų vietų.

Variniai, žalvariniai ir sidabriniai daiktai

Blizgantis varinis puodas ar žalvarinis padėklas indaplovėje gali greitai prarasti išvaizdą. Šie metalai reaguoja su plovikliu, drėgme ir šiluma, todėl jų paviršius patamsėja, tampa dėmėtas arba matinis.

Vario spalvos pokytis nebūtinai reiškia, kad daiktas nebetinkamas naudoti. Tačiau dekoratyvinį blizgesį atkurti gali būti sunku, ypač jei paviršius buvo lakuotas ar padengtas plonu apsauginiu sluoksniu.

Žalvaris taip pat gali oksiduotis. Jei gaminys sudarytas iš kelių skirtingų metalų, indaplovėje gali prasidėti nepageidaujamos reakcijos tarp jų.

Sidabriniai stalo įrankiai yra sudėtingesnis atvejis. Kai kuriuos gryno sidabro ar aukštos kokybės sidabro lydinio įrankius gamintojas gali leisti plauti indaplovėje, tačiau jie neturėtų liestis su nerūdijančio plieno daiktais. Skirtingų metalų kontaktas drėgnoje ir chemiškai aktyvioje aplinkoje gali sukelti dėmių ar koroziją.

Sidabruoti daiktai paprastai yra jautresni, nes jų išorinis sluoksnis plonas. Dažnas plovimas gali jį palaipsniui nutrinti. Todėl vertingus, senus ar dekoruotus metalinius indus saugiau plauti rankomis.

Neapdorotas aliuminis

Aliuminio puodai, kepimo skardos ir virtuvės įrankiai indaplovėje gali patamsėti, pasidengti balkšvomis dėmėmis ar prarasti blizgesį. Taip nutinka dėl metalo reakcijos su šarminiais plovikliais.

Dažnai paviršius tampa pilkas ir palieka tamsių žymių ant rankų ar šluostės. Pats indas nebūtinai tampa netinkamas, tačiau jo išvaizda gali pasikeisti negrįžtamai.

Anoduotas aliuminis yra atsparesnis, nes jo paviršiuje sukurtas apsauginis sluoksnis. Vis dėlto ir jį reikėtų plauti pagal konkretaus gamintojo nurodymus. Pažeidus anoduotą sluoksnį, metalas gali pradėti keisti spalvą.

Vienkartinės arba plonos aliuminio skardos indaplovėje gali deformuotis ir judėti nuo vandens srovių. Lengvas daiktas gali net patekti prie filtro ar purkštuvų ir sutrikdyti jų darbą.

Aliuminį geriausia plauti rankomis su minkšta kempine. Abrazyvinės priemonės gali subraižyti paviršių, o stiprios rūgštys ar šarmai – pakeisti jo spalvą.

Ne visi plastikiniai indai atlaiko karštį

Plastikas nėra viena vienoda medžiaga. Vienos dėžutės be problemų atlaiko šimtus indaplovės ciklų, kitos po vieno plovimo išsikraipo taip, kad dangtelis daugiau nebeužsidaro.

Prieš dedant plastikinį gaminį į indaplovę reikia ieškoti atitinkamo ženklo arba gamintojo nurodymo. Jei tokios informacijos nėra, saugiau plauti rankomis.

Ypač jautrūs ploni maisto indeliai, vienkartinės dėžutės, kai kurie dangteliai ir senas plastikas. Karštyje jie gali suminkštėti, deformuotis ar pakeisti spalvą. Lengvi daiktai taip pat gali apsiversti, prisipildyti nešvaraus vandens arba nukristi ant kaitinimo elemento.

Indaplovei tinkamus plastikinius gaminius geriausia dėti į viršutinį krepšį, toliau nuo stipriausio karščio šaltinio. Jie turi būti stabiliai pritvirtinti, kad skalbimo metu nejudėtų.

Apie plastiko „kenksmingų medžiagų išskyrimą“ kartais kalbama labai plačiai, tačiau svarbiausia praktinė taisyklė paprastesnė: maistui ir karščiui neskirtų vienkartinių pakuočių nereikėtų paversti ilgalaikiais indais. Įskilusius, subraižytus ar nuo karščio deformuotus indelius geriau pakeisti.

Termosai, termopuodeliai ir gertuvės

Termosas iš išorės gali atrodyti kaip paprastas metalinis butelis, tačiau jo sienelėse yra vakuuminė izoliacija. Būtent ji padeda kelias valandas išlaikyti gėrimą karštą arba šaltą.

Kai kuriuos šiuolaikinius termosus gamintojai leidžia plauti indaplovėje, bet daugeliui senesnių ar dekoruotų modelių tai nerekomenduojama. Karštis ir plovikliai gali pažeisti išorinę dangą, dažus, sandariklius arba klijus.

Jei tarp termoso sienelių dėl pažeidimo patenka oro ar drėgmės, vakuuminė izoliacija nebeveikia taip, kaip turėtų. Tuomet išoriškai sveikas termosas pradeda greitai atvėsti.

Termopuodelių dangteliuose dažnai yra vožtuvų, tarpiklių ir siaurų kanalų. Juose gali likti kavos, pieno ar arbatos likučių. Vien plovimas indaplovėje ne visada juos pašalina, todėl dangtelį verta reguliariai išardyti tiek, kiek leidžia gamintojas, ir kiekvieną dalį išvalyti atskirai.

Gertuvėms galioja ta pati taisyklė. Nerūdijančio plieno korpusas gali būti atsparus, tačiau dažyta išorė, vakuuminė konstrukcija arba plastikinis dangtelis – ne. Reikėtų vadovautis konkretaus modelio instrukcija, o ne vien medžiagos išvaizda.

Elektriniai virtuvės prietaisai ir jų dalys

Į indaplovę jokiu būdu negalima dėti daikto, kuriame yra elektros kontaktų, laidų, variklis ar neatskiriama elektronika. Tai atrodo akivaizdu, tačiau problemų kyla su prietaisų dalimis, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai paprastos.

Elektrinio virdulio korpusas, trintuvo variklio blokas, kavos malūnėlis, skaitmeninės svarstyklės ar elektrinis peilis nėra plaunami panardinant į vandenį. Net jei prietaisas vėliau išdžiūsta, viduje likusi drėgmė gali sukelti koroziją arba trumpąjį jungimą.

Nuimami maišytuvo indai, virtuvinio kombaino detalės ir kavos aparato dalys kartais gali būti plaunami indaplovėje, tačiau tai turi būti aiškiai nurodyta instrukcijoje. Kai kurios skaidraus plastiko talpos nuo karščio praranda skaidrumą, o ašmenų mazgų guoliuose gali likti drėgmės.

Ypač atsargiai reikia elgtis su dalimis, kurių viduje yra suteptų mechanizmų ar sandarių guolių. Indaplovės ploviklis gali išplauti tepalą, todėl mechanizmas ima girgždėti, sunkiau suktis arba rūdyti.

Klijuoti ir kelių medžiagų daiktai

Kai kurie virtuvės reikmenys atrodo metaliniai, tačiau jų rankenos, dekoracijos ar dugnas yra priklijuoti. Aukšta temperatūra ir drėgmė ilgainiui gali susilpninti klijus.

Tai aktualu peiliams, puodų dangčiams, matavimo indams, senesniems stalo įrankiams ir dekoratyvinėms dėžutėms. Rankena gali pradėti klibėti, tarp dalių atsirasti tarpas, kuriame kaupsis vanduo ir maisto likučiai.

Panaši problema kyla su tuščiaviduriais įrankiais. Jei pro vos pastebimą plyšelį į vidų patenka vandens, vėliau jis gali ilgai neišdžiūti. Daiktą pakėlus ar naudojant iš jo netikėtai išbėga nemalonaus kvapo skystis.

Senus, klijuotus ar iš kelių skirtingų medžiagų sudarytus reikmenis saugiau plauti rankomis ir iš karto nusausinti.

Tarkos, česnakų spaustuvai ir smulkūs sieteliai

Šių įrankių indaplovė nebūtinai sugadins, tačiau dažnai jų tinkamai neišplauna. Česnako, sūrio, imbiero ar citrusinių vaisių likučiai įstringa mažose skylutėse ir kampuose, kurių vandens srovė nepasiekia.

Džiovinimo ciklas likučius dar labiau prikaitina prie metalo. Kitą kartą įrankį gali būti sunkiau išvalyti nei iš karto po naudojimo.

Smulkias tarkas, sietelius ir spaustuvus geriausia nuplauti nedelsiant, kol maistas dar neišdžiūvo. Tam patogu naudoti mažą indų šepetėlį. Tarką reikėtų valyti judant ašmenų kryptimi, o ne prieš ją, kad nesusižeistumėte.

Pigių arba pažeistų metalinių įrankių kraštai indaplovėje taip pat gali pradėti rūdyti. Jei paviršius turi daug sujungimų, drėgmė juose išlieka ilgiau.

Silikoną dažniausiai galima plauti, tačiau yra viena problema

Silikoninės mentelės, kepimo formos ir kilimėliai paprastai yra atsparūs indaplovės temperatūrai. Todėl jų negalima priskirti daiktams, kurių „niekada“ negalima ten dėti.

Vis dėlto silikonas gali sugerti stiprius kvapus ir ant jo gali likti plonas riebalų ar ploviklio sluoksnis. Ypač tai pastebima naudojant intensyviai kvepiančias indaplovių tabletes. Vėliau kepant forma gali skleisti nemalonų kvapą arba maistui perduoti nepageidaujamą poskonį.

Silikoninius gaminius indaplovėje geriau išdėlioti taip, kad vanduo pasiektų abi jų puses. Ploni kilimėliai neturėtų susisukti ar prilipti prie kitų indų.

Jei silikonas tapo lipnus, riebaluotas arba įgavo stiprų ploviklio kvapą, jį verta nuplauti rankomis karštu vandeniu ir bekvapiu indų plovikliu. Pažeistus, sutrūkinėjusius ar neaiškios kilmės silikoninius gaminius geriau pakeisti.

Indaplovės gali nemėgti ir patys daiktai, ir pati indaplovė

Kai kurie reikmenys pavojingi ne tik sau. Medinės lentelės gali skilti ir užkimšti filtrą, atsilaisvinusios etiketės – prilipti prie siurblio, o smulkios detalės nukristi ant kaitinimo elemento arba užblokuoti purkštuvą.

Į indaplovę nereikėtų dėti indų su dideliais maisto likučiais, kaulais, popierinėmis etiketėmis, pelenais, vašku, dažais ar statybinėmis medžiagomis. Ji skirta įprastiems maisto nešvarumams, o ne bet kokiam buityje suteptam daiktui.

Stiklainių etiketes geriausia nuimti iš anksto. Popierius ir klijai gali atsiskirti, patekti į filtrą ir sumažinti vandens cirkuliaciją. Žvakių indeliai su vašku taip pat neturėtų būti plaunami tol, kol vaškas visiškai nepašalintas – ištirpęs jis gali nusėsti vamzdžiuose ir filtre.

Prieš plovimą nebūtina idealiai nušveisti kiekvienos lėkštės, tačiau stambius maisto likučius reikia pašalinti. Taip indaplovė geriau išplaus indus, o filtras nebus be reikalo apkrautas.

Ne viskam galioja vienodas draudimas

Kalbant apie indaplovę, pavojinga taikyti vieną taisyklę visiems panašiai atrodantiems daiktams. Vieną plastikinę dėžutę galima plauti be problemų, kita deformuosis. Vienas termosas tam pritaikytas, kitas po kelių ciklų praras izoliaciją. Viena keptuvė turi gamintojo leidimą, kita – ne.

Todėl svarbiausias atsakymas dažnai slypi ne bendrame straipsnyje, o ant paties daikto arba jo instrukcijoje. Indaplovės ženklas paprastai vaizduojamas kaip indas ar lėkštė, virš kurios matyti vandens srovės. Jei ženklas perbrauktas arba jo visai nėra, verta elgtis atsargiau.

Jeigu daiktas brangus, sentimentalus, senas arba sunkiai pakeičiamas, kelios minutės plovimo rankomis paprastai yra mažesnė rizika nei bandymas patikrinti jo atsparumą indaplovėje.

Indaplovė puikiai tinka kasdienėms lėkštėms, puodeliams, įprastoms stiklinėms ir daugeliui nerūdijančio plieno įrankių. Tačiau mediena, ketus, aštrūs peiliai, dekoruoti indai, jautrūs metalai ir vakuuminiai gaminiai reikalauja kitokios priežiūros.

Kartais daiktą galima įdėti į indaplovę ir nieko blogo nenutiks. Tačiau klausimas turėtų būti ne vien „ar jis išgyvens vieną plovimą?“, o „kaip jis atrodys ir veiks po penkiasdešimties plovimų?“. Būtent čia dažniausiai paaiškėja, kad greitesnis būdas ne visada yra taupesnis.