Grįžti į straipsnį
Diskusija
Saulės elektrinė daugeliui lietuvių turėjo reikšti vieną paprastą dalyką – mažesnes sąskaitas ir daugiau ramybės. Tačiau daliai gyventojų po įrengimo prasideda visai kita istorija: saulė šviečia, moduliai stovi, bet inverteris vidurdienį ima riboti galią, mėto klaidas arba visai atsijungia. Iš viešai matomų diskusijų lietuviškose „Facebook“…
Skaityti visą straipsnį
Įsirengė saulės elektrinę, o tada prasidėjo nervai: lietuviai vis dažniau skundžiasi viršįtampiais ir atsijunginėjančiais inverteriais
2 komentarai
Saulės elektrinė daugeliui lietuvių turėjo reikšti vieną paprastą dalyką – mažesnes sąskaitas ir daugiau ramybės. Tačiau daliai gyventojų po įrengimo prasideda visai kita istorija: saulė šviečia, moduliai stovi, bet inverteris vidurdienį ima riboti galią, mėto klaidas arba visai atsijungia. Iš viešai matomų diskusijų lietuviškose „Facebook“…
Skaityti visą straipsnį
Reikėtų pateikti oficialų ESO komentarą šiuo klausimu. Jei tiekimo įtampa deklaruojama kaip 230 V ±10 %, tuomet vartotojo rozetėje ji turėtų būti apie 230 V, leidžiant svyravimus maždaug nuo 207 iki 253 V.
Praktikoje miestuose – butuose ir biuruose, kur atstumai tarp pastočių ir vartotojų yra nedideli – įtampa dažniausiai iš tiesų laikosi arti 230 V. Tačiau kaimo vietovėse situacija kitokia: dažnai stebima, kad įtampa nenukrenta žemiau ~245 V, o saulėtomis dienomis (ypač esant aktyviai generacijai iš saulės elektrinių) gali pakilti net iki ~260 V.
Tai kelia pagrįstų klausimų. Viena iš galimų priežasčių – sąmoningai aukščiau palaikoma įtampa tinklo gale, siekiant kompensuoti įtampos kritimą ilgesniuose linijų ruožuose ir mažinti perdavimo nuostolius. Fizika paprasta: esant tai pačiai perduodamai galiai, didesnė įtampa reiškia mažesnę srovę, o mažesnė srovė – mažesnius nuostolius laiduose.
ESO į įsipareigoja užtikrinti įtampą numatytose ribose visuose tinklo vietose.
Greičiausiai bus taip jų skaičiavimai buvo per daug optimistiniai ir keli kaimynai gavo leidimą prijungti saulės elektrinę kai nebeturėjo gauti.
Priežastis per silpnos elektros linijos ir transformatoriai per toli vienas kito taip pat vietinis vartojimas/kaupimas per mažas. Iš to išeina kad kažkurioje atkarpoje laukuose susidaro butelio kakliukas (susiaurėjimas) per kurį „neprateka pakankamai elektros”. Kad vakarais nekristų įtampa (spaudimas) žemiau ribos už kakliuko ESO šiek tiek pakelia prieš kakliuką esančiam transformatoriuje įtampą. Ir atvirkščiai. Už susiaurėjimo esančiame tinkle dienomis kyla įtampa nes nepajėgia perduoti atgal. Gaunasi iš dalies izoliuota probleminė sala. Ir tų „butelio kakliukų” greičiausiai net ne vienas o daug.