USB atmintinės daugelį metų buvo vienas paprasčiausių būdų perkelti ar saugoti duomenis. Nors šiandien vis daugiau žmonių naudoja debesijos paslaugas ar išorinius diskus, šie nedideli įrenginiai vis dar randami daugybėje stalčių, kuprinių ir biuro stalų. Tačiau technologijų specialistai primena, kad senesnės USB atmintinės gali nustoti veikti visiškai netikėtai – kartais net be jokių išankstinių požymių.
Skirtingai nuo tradicinių kietųjų diskų, USB atmintinės naudoja kitokią technologiją, todėl jų tarnavimo laikas dažnai būna trumpesnis. Net jei įrenginys atrodo tvarkingas ir buvo naudojamas atsargiai, viduje vykstantys technologiniai procesai ilgainiui gali sukelti duomenų praradimą ar visišką įrenginio gedimą.
Kodėl „flash“ atmintis laikui bėgant nusidėvi
USB atmintinės veikia naudodamos NAND „flash“ technologiją, kurioje duomenys saugomi kaip elektriniai krūviai atminties ląstelėse. Tai leidžia informaciją išlaikyti net ir tada, kai įrenginys nėra prijungtas prie kompiuterio ar elektros šaltinio.
Tačiau laikui bėgant šie elektriniai krūviai gali pradėti silpnėti. Dėl to duomenys gali būti sugadinti arba visiškai prarasti. Specialistai pažymi, kad nors ištrintus failus kartais galima atkurti, sugadinti duomenys dažnai tampa sunkiai atkuriami.
Ribotas įrašymo ir trynimo ciklų skaičius
Kitas svarbus veiksnys yra vadinamasis programavimo ir trynimo ciklų (P/E) skaičius. Kiekviena atminties ląstelė gali būti perrašyta tik ribotą kartų skaičių.
Šis skaičius priklauso nuo naudojamos technologijos tipo. Pavyzdžiui, vieno lygio ląstelės (SLC) gali atlaikyti iki maždaug 100 tūkstančių ciklų, o keturių lygių ląstelės (QLC) – apie 1 tūkstantį ciklų. Kiti tipai, tokie kaip MLC ar TLC, patenka tarp šių ribų.
Dėl šios priežasties intensyviai naudojamos USB atmintinės gali susidėvėti greičiau. Ekspertai taip pat pažymi, kad pigesni įrenginiai dažnai naudoja žemesnės kokybės atmintį, todėl jų tarnavimo laikas gali būti trumpesnis.
Net nenaudojama atmintinė gali prarasti duomenis
Įdomu tai, kad USB atmintinės gali prarasti duomenis net ir tada, kai jos nenaudojamos. Šis procesas vadinamas „bitų puvimu“. Laikui bėgant atminties ląstelėse saugomi elektriniai krūviai silpnėja, todėl informacija gali palaipsniui išnykti.
Dėl šios priežasties USB atmintinė nėra patikimas ilgalaikio archyvavimo sprendimas, ypač jei ji ilgus metus laikoma stalčiuje be naudojimo.
Kaip galima prailginti USB atmintinės tarnavimo laiką
Nors visiškai išvengti nusidėvėjimo neįmanoma, kai kurie naudojimo įpročiai gali padėti prailginti įrenginio tarnavimo laiką. Ekspertai pataria sumažinti dažnų įrašymo operacijų skaičių ir vengti naudoti USB atmintinę kaip vietą programoms ar operacinei sistemai paleisti.
Taip pat rekomenduojama atjungti įrenginį, kai jis nenaudojamas, ir saugoti jį nuo temperatūros svyravimų, drėgmės ar fizinių pažeidimų.
Dar viena svarbi taisyklė – niekada nedaryti USB atmintinės defragmentavimo. Skirtingai nei tradiciniuose kietuosiuose diskuose, ši procedūra nesuteikia jokios naudos, tačiau sukelia papildomų įrašymo operacijų, kurios tik greičiau susidėvi atminties ląsteles.
Kodėl USB atmintinė netinka ilgalaikiam saugojimui
Technologijų specialistai pabrėžia, kad USB atmintinės labiausiai tinka greitam duomenų perkėlimui ar laikiniems failams saugoti. Jei reikia ilgalaikės saugyklos, patikimesniu pasirinkimu laikomi išoriniai HDD arba SSD diskai.
Dėl šios priežasties svarbiausius failus visada rekomenduojama laikyti bent keliose vietose ir reguliariai kurti atsargines kopijas. Net ir nedidelė, patikimai veikianti USB atmintinė gali sugesti netikėtai, todėl vien tik ja pasikliauti saugant svarbią informaciją nereikėtų.
